Antrasis pasaulinis karas buvo pragaištingiausias iš visų karų. Jame žuvo tūkstančiai žmonių, jis suluošino kelių kartų likimus, sunaikino neįkainojamus civilizacijos paminklus, panardino žmones į žudynių ir kančios tamsą. Sakoma, kad istoriją rašo nugalėtojai, tačiau „Pragaro audra“ – bandymas papasakoti, ką išgyveno tie, kurie karą išgyveno. Palikdamas karo veiksmų heroizmą nuošalyje, Thomas Goodrich kviečia atsigręžti į paprastų Vokietijos žmonių patirtą siaubą.

Tamsiausia būna prieš aušrą – todėl Thomas Goodrich nagrinėja sąjungininkų įsiveržimą į Vokietiją paskutiniais Antrojo pasaulinio karo metais. Kai, rodos, karo siaubas turėtų baigtis, prasideda civilių vokiečių košmaras. „Pragaro audra“ – pasakojimas apie tai, kokius žiaurumus turėjo iškęsti bunkeriuose besislepiantys moterys, vaikai ir senyvi žmonės, ką galvojo sąjungininkų pilotas, bombarduojantis ištisus Vokietijos miestus. Šis dokumentinis pasakojimas apie juos, apie paskutinius žmogiškumo likučius karo mėsmalėje išbarsčiusius žmones, jų aukas ir apie visų bandymą išgyventi.
Autoriaus teigimu, „Pragaro audrą“ jis rašė tris metus. Per tą laiką jis išnagrinėjo daug archyvinių šaltinių – laiškų, dienoraščių ir rankraščių. Daugelis šių dokumentų anksčiau nebuvo publikuoti, todėl ši knyga – naujas žvilgsnis į Antrojo pasaulinio karo, didžiausios XX a. tragedijos, paskutines dienas. Thomas Goodrich asmeniškai kalbėjosi su karą išgyvenusiais žmonėmis, todėl „Pragaro audra“ – nesumeluotas pasakojimas.
Knygos autorius Thomas Goodrich – istorikas iš Kanzaso. Antrojo pasaulinio karo istorija jis susidomėjo norėdamas nešališkai įvertinti šio siaubingiausią visų laikų konfliktą. Jo nuomone, Vokietija šiandien radikaliai ir vienpusiškai kaltinama dėl Antrojo pasaulinio karo, neatsižvelgiant į tai, kokį siaubą išgyveno paprasti šalies gyventojai. „Pragaro audra“ buvo ekranizuota – Thomas Goodrich kartu su režisieriumi Kyle Hunt 2015 m. sukūrė to paties pavadinimo dokumentinį filmą.