Kol turėjome vandens, viskas buvo gerai.

Maja Lunde (g. 1975 m.) – norvegų scenaristė, knygų vaikams ir jaunimui autorė. „Bičių istorija” – pirmoji jos knyga suaugusiems, tučtuojau pavergusi skaitytojus ir tapusi pasauliniu bestseleriu. Pasakojimas apie bičių dingimą tapo pirmuoju iš Majos Lundes suplanuoto kvarteto. Antroji knyga „Vandens istorija” – apie elementą, reikalingą mums visiems kaip gyvybė.

Norvegija, 2017-tieji. Signei septyniasdešimt. Visą gyvenimą ji kovojo už ledynų išsaugojimą, tačiau ką gali vienas žmogus prieš galingą industriją, parduodančią jos gimtųjų kalnų ledą pietų šalims? Vis dėlto ji labai atkakli: atšiauri, vieniša moteris leidžiasi į kelionę savo burine jachta. Ji nori pasiekti Prancūzijos krantus. Jachtoje – nepaprastas krovinys, turintis išgelbėti pasaulį.

Prancūzija, 2041-ieji. Europa dūsta nuo karščio, išsekę žmonės palieka išdžiūvusius miestus. Naujieji pabėgėliai reikalauja nebe teisių ir laisvių, ieško nebe politinio prieglobsčio, jiems reikia vienintelio dalyko – vandens. Jie bėga į šiaurę. Kaip ir Davidas su dukrele Lou – palikę degančius namus juodu suranda pabėgėlių stovyklą. Ten laukia Davido žmonos Anos su kūdikiu. Laukimas alkanas ir kankinantis; žmonės pasiruošę perkąsti vieni kitiems gerkles dėl maisto kąsnio ir ypač – dėl vandens. Tačiau Davidas su Lou pilni vilties. Jie turi sulaukti Anos. Lietaus. Ir tada išdžiūvusiame sode suranda… laivą. Signės laivą.

Majai Lundei vanduo – visos gyvybės pagrindas ir romano veikėjus jungianti gija. „Vandens istorija” –du susipynę pasakojimai apie katastrofą, kuri gali tapti netolima ateitimi, romanas–distopija, romanas–perspėjimas. Knyga apie meilę ir viltį išsigelbėti.