Pirmą kartą istorinis rašytojo Kazio Puidos romanas „Magnus Dux“ pasirodė 1936-tais metais. Autorius rašydamas šį kūrinį buvo išsikėlęs tikslą modernizuoti lietuvių literatūrą ir tais laikais istorija iš tiesų skambėjo novatoriškai. Romane vaizduojami įvykiai, nutikę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV amžiuje, kunigaikščio Vytauto valdymo laikais.

„Magnus Dux“ – įspūdinga istorinių įvykių kronika, grindžiama tiksliomis datomis bei įvairiais dokumentais. Tačiau tai yra realiais įvykiais paremtas grožinės literatūros kūrinys, kurį malonu skaityti dėl vaizdingų aprašymų, įdomių veikėjų portretų bei dialogų gausos. Pokalbiai romane dominuoja, o įvykiai veja įvykius, nukeldami skaitytojus į istorinių intrigų sūkurį. Tekste jaučiami autoriaus svarstymai, kaip vienas ar kitas įvykis gali paveikti tolesnę istorijos eigą.

XIV amžiuje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje virė itin daugybė intrigų. Kunigaikštis Vytautas stengėsi atgauti valdžią po Kęstučio mirties. Romane „Magnus Dux“ Kazys Puida aprašo Vytauto konfliktus su Skirgaila bei lenkų didikais. Taip pat nuošalyje nepalikta ir amžina Vytauto bei Jogailos kova dėl valdžios bei įtakos. Tuo metu, kai buvo sprendžiamos vidinės kunigaikštytės problemos, dar reikėjo kovoti ir su išorės priešu – nuolat Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę puldinėjančiu Kryžiuočių ordinu.

Romano „Magnus Dux“ veikėjai nerimauja, kokią įtaką Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei padarys Jogailos išrinkimas Lenkijos karaliumi. Vadovai rūpinasi, iš kurios šalies naudingiausia perimti krikščionybę, mažiausiai pakenkiant lietuvių tautos politiniam ir dvasiniam savarankiškumui. Išdavystės, slapti susitarimai, kraujo praliejimas, klasta ir valdžios siekis – dominuojančios romano „Magnus Dux“ temos.

Kazys Puida (1883-1945) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, vertėjas. Kazys Puida mokslus baigė Marijampolės gimnazijoje, o vėliau studijavo Frydebergo politechnikos mokykloje bei Berlyne. Grįžęs į Lietuvą jis prisidengęs slapyvardžiu rašė straipsnius leidiniui „Lietuvių laikraštis“, vėliau redagavo laikraštį „Vilniaus žinios“. Už anticarinę veiklą Kazys Puida buvo ištremtas į Čeliabinską, kur dirbo vokiečių kalbos mokytoju. Į Lietuvą autorius grįžo 1920-tais metais, kur įkūrė „Vaivos“ leidyklą ir leido literatūros klasikų knygas. Kazys Puida parašė devyniolika knygų, tarp jų – eilėraščius, dramas bei romanus. Taip pat jis išvertė bei išleido kelias dešimtis užsienio rašytojų knygų.