Romano centre – vienišo žmogaus mėginimai gyventi, meilės siekis.

Tas žmogus – Joana. Atsiradusi beveik iš nieko – neturėjusi tėvų, tikrų namų, neįgijus nei mylimojo, nei vyro, daugiau nei pusę gyvenimo pratūnojusi muziejuje, kur beviltiškai įsimylėjo netradicinės lytinės orientacijos asmenį, ji pagaliau sutinka palaidoti ir prižiūrėti kapą niekam nereikalingo, niekieno neatpažinto bastūno, gal net žudiko. Ką nors turėti – net jei tai kapas. Novelių siužetai aprėpia skirtingus laikus ir problemas, jų veiksmą gaubia slaptingas nežinios rūkas. Pro likimų ūkanas rašytojo žvilgsnis skverbiasi į žmogiškosios sielos gelmes…