2021 m. lapkričio 29 d. minime Juozo Grušo (1901 m. – 1986 m.) – dramaturgo, prozininko, vertėjo, eseisto, kultūros veikėjo 120-asias gimimo metines
Pirmasis J. Grušo mokytojas buvo lietuvių poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras, kuris išmokė rašto ir sudomino literatūra. Mokslus pradėjo Sutkūnų pradžios mokykloje, savarankiškai pasimokęs įstojo į Šiaulių gimnaziją. Ją baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, taip pat germanistiką ir pedagogiką. Vertėsi daugiausia pedagoginiu darbu ir žurnalistika. 1932 m. kartu su Baliu Sruoga inicijavo Lietuvių rašytojų draugijos įsteigimą, 1937–1938 m. buvo šios draugijos pirmininkas. Nuo 1949 m. atsidėjo vien literatūriniam darbui. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre, taip pat daugelyje kitų Lietuvos ir užsienio teatrų. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis). Dramų rinkinys išleistas rusų, pjesė „Vedybų sukaktis“ – lenkų ir estų, drama „Herkus Mantas“ – latvių, apsakymų rinkinys – estų ir vengrų kalbomis. 1981 m. išleista J. Lankučio knyga „Etiudai apie Juozą Grušą“, 1987 m. to paties autoriaus knyga „Monografiniai etiudai“ (apie J. Grušo ir Just. Marcinkevičiaus kūrybą). 2001 m. išleista P. Palilionio monografinių etiudų knyga „Svajojęs gražų gyvenimą: apmatai Juozo Grušo portretui“. 2001 m. atnaujinta Juozo Grušo premija, skiriama kasmet už originaliausius dramaturgijos kūrinius.