Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje paminėtos lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osios gimimo metinės. E.Sidaravičiūtė susirinkusiems pristatė V.Krėvės- Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybą. Aptarnavimo skyriaus vedėja A.Bolienė skaitė ištraukas iš V.Krėvės kūrybos.
Vincas Mickevičius, plačiai žinomas V. Krėvės slapyvardžiu, pasaulį išvydo 1882 m. spalio 19 d. Dzūkijoje, Alytaus apskrity, Merkinės parapijoje, Subartonių kaime, ūkininkų šeimoje. Kaimiškieji V. Krėvės veikėjai turi bruožų, paimtų iš Subartonių gyventojų. ,,Mokantis Merkinės pradžios mokykloje, buvo matyti, kad Vincukas labai gabus, tad tėvas nusprendė jį mokyti, tikėdamasis sulaukti kunigo. Bet kunigu jis netapo. Pasimokęs du metus Vilniaus kunigų seminarijoje, iš jos išstojęs, išvyko į Kazanę, ten privačiai pasimokęs, gavo brandos atestatą, bet prarado tėvų paramą‘‘- kalbėjo E.Sidaravičiūtė. Vėliau baigė Kijevo ir Lvovo universitetus, kur studijavo filosofiją bei lyginamąją kalbotyrą. Kijevo universitetas už studiją “Indoeuropiečių protėvynė” apdovanojo V. Mickevičių aukso medaliu.1909 metais išvyko į Baku realinę gimnaziją. Naujai atvykęs mokytojas atrodė labai jaunai, be to, buvo toks… nedidukas. Jis stebino mokinius savo žinių gausumu ir gilumu, mokėjimu iš atminties deklamuoti ištisas poemas. Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, 1920m. pavasarį su žmona ir šešiamete dukrele jis grįžo į Lietuvą. Įsteigus Kaune universitetą, V. Krėvė nuo 1922m. jame profesoriavo, dėstė įvairias literatūros disciplinas, dvylika metų buvo humanitarinių mokslų fakulteto dekanu. Tačiau 1944 metų pavasarį, karo frontui artėjant prie Lietuvos, V. Krėvė, paveiktas antitarybinės propagandos ir bijodamas dėl žmonos, pasitraukė į vakarus. Iš pradžių gyveno Austrijoje. 1947 m. jis atsidūrė Amerikoje, dirbo Pensilvanijos universitete, ten dėstė slavistiką. Gyvendamas svetur, V. Krėvė visą laiką svajojo bent numirti gimtinėje. “Aš nenoriu mirti Amerikoje, tik Lietuvoje. Deja, 1954 m. jis mirė tolimoje Filadelfijoje, nepasiekęs gimtųjų Subartonių kalnelio. 1992 m. rudenį įvykdytas V. Mickevičiaus-Krėvės noras – palaikai sugrąžinti į Lietuvą, į Subartonis, prie artimųjų.