„… aš čia neišvengiamai esu… Kol kas aš teturiu dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškė ir Druskininkai“. Just. Marcinkevičius.

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka bei Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacija (PMMA) „Branduma“ kovo 5 – 9 dienomis pakvietė savivaldybės bendruomenes – senjorus, moksleivius, jaunimą, neįgaliuosius, kurorto svečius susirinkti prie atsiminimų medžio, kurį savo poetine kūryba išaugino mūsų mylimas poetas. 

Šią savaitę Jis sugrįžo į Druskininkus…
Siekiant įamžinti iškilaus poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą, Jo kūrybos unikalų palikimą, žmogaus, kaip istorijos tikslo, įprasminimą, Asociacija ir biblioteka rašė projektą „Prie atsiminimų medžio su poetu Justinu Marcinkevičiumi“. Jį finansavo Druskininkų savivaldybė.
Pirmiausia naujose bibliotekos patalpose vyko popietė „ … tai dariau tiktai dėl Lietuvos…tik dėl Tėvynės…“ Popietėje dalyvavo Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ prezidentas poetas Vytautas Barauskas, rašytojas, literatūros kritikas Alfredas Guščius ir kiti svečiai iš Vilniaus. Atvykusius į renginį pasitiko svajingos smuiko melodijos, kurias padovanojo „Saulės“ pagrindinės mokyklos moksleivė, smuikininkė Monika Metrikytė. Diana Lukošiūnaitė ant vatmano lapo sukūrė rugių lauką. O varpų grūdus, pavertusi poeto žodžiais, išdalino žmonėms. Jie dėjosi širdin ir augino naują lauką…Bibliotekos direktorė Laima Žėkienė priminė poeto žodžius, įrašytus „Dainavos“ sanatorijos knygoje: „… aš čia neišvengiamai esu… Kol kas aš teturiu dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškė ir Druskininkai“. Ji kalbėjo: ,,norėtume, kad renginių savaitė skirta Just. Marcinkevičiui atminti taptų tradicine, kad kiekvienais metais poetas sugrįžtų į savo taip mylėtą miestą, kuriame gimė jo nuostabūs kūriniai… Kai ši žemė jį glausdavo, padėdavo‘‘.
Popietėje kalbėjęs poetas V.Barauskas pirmiausia ir pasidžiaugė tuo grūdu, „pasemtu iš sėtuvės“ su labai prasmingais Just. Marcinkevičiaus žodžiais:„Tik mylėdamas žmogus tampa žmogumi“. Jis akcentavo, kad poeto Just. Marcinkevičiaus visa kūryba skleidė meilę. Su poetu V. Barauskas susipažino, kai dirbo „Genio“ vyr. redaktoriumi, o Just. Marcinkevičius, būdamas šio žurnalo redkolegijos nariu, nuolatos redakciją „šelpė“ savo kūryba. „Mano atmintyje, – prisiminė Barauskas, – koks Justinas buvo jaunystėje, toks jis išliko ir visą gyvenimą: jaunas ir mylintis, paprastas ir be galo nuoširdus. Tuo metu, kai Just. Marcinkevičius rašė Druskininkuose „Mindaugą“, čia poilsiavo ir V. Barauskas. Poetas su juo pasidalino tos kūrybos užkulisiais. Dabartinis taip pat jau gerai žinomas poetas, žurnalistas, vien 600 eilėraščių, virtusių dainomis autorius V. Barauskas su jauduliu širdyje kalbėjo, jog Just. Marcinkevičius – tai Lietuva, o Lietuva – Just. Marcinkevičius.
Gyvai atsiliepė Lietuvos dainiaus žodžiai: “Paukštis – į dangų./Žodis – į. širdį /Žodis sugrįžta:/Parneša žiedą.“. Tas žiedas tai folkloro ansamblis „Racilukai“. ( Vadovė mokytoja Lina Dudulienė). Jaunųjų skaitovų su jauduliu ištarti žodžiai ir įterptos dainos, tiesiog pripildė jaunatviškos dvasios ir suteikė nepakartojamą tęstinumo jausmą ir viltį. Maloniai nustebino aktorės, žurnalistės Audronės Padegimaitės skaitomos eilės. Literatūros kritikas Alfredas Guščius klausytojus nuvedė į savo studentiškus 1962 – uosius metus. Tada, laidojant poetą V. Mykolaitį – Putiną, jis pirmą kartą pamatė poetą Just. Marcinkevičių ir visam laikui atmintin įsidėjo Jo žodžius:„Jeigu būtų padaryta visų laikų poetų bendra nuotrauka, jos centre norėčiau matyti V. Mykolaitį – Putiną“. „Dabar, – perfrazuodamas šią mintį, sakė Guščius, – visi mes, visa Lietuva, tokios nuotraukos centre norėtų matyti patį Just. Marcinkevičių“. Kalbėtojas papasakojo ir daugiau jautrių prisiminimų, perskaitė poetui skirtą savo eilėraštį „Justinas nemirė“. Rašytojas kartu su kolege iš Vilniaus, o ir vienas padainavo Just. Marcinkevičiaus žodžiais dainų, tuo primindamas, kad nemaža dalis Just. Marcinkevičiaus eilių yra tapę liaudies dainomis.
Kitą dieną PMMA „Branduma“ ir Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariai į Viešąją biblioteką pakvietė literatūriniams skaitymams „Kad pajusčiau pasaulį, kaip indą dvasiai supilti“. Poeto Just. Marcinkevičiaus „Mindaugo“ fragmentus, kaip tikras aktorius, perteikė Stasys Šukys. Dramos ištraukas , kitas eiles jausmingai skaitė Rūta Jamantienė, Jonas Tertelis. Į tą pasaulio indą , kuriame supilta tiek daug poeto dvasios, savo sielų kūrybinių atspindžių nektarą liejo Ona Bleizgienė, Emilija Klimavičienė, Stasė Radzevičienė, Bronė Jurkūnienė, Janina Žilionienė, Ona Karaliūnienė.
O Marija Plutulevičiūtė ir Liudas Viršilas tiesiog savo buvimu liudijo, kad poeto žodžiai „Gyvensiu tavy./ Tikrai! Tavyje aš gyvensiu.“, jau yra jų sielose…
Just. Marcinkevičiaus kurso draugė Ramona Jonušienė atidarė prisiminimų pintinėlę ir tarsi savo rankdarbių gėles, išbarstė jų studijų, jaunystės, vėlesnių susitikimų akimirkas. Padeklamavo poeto eilėraštį apie arklį… Ragino saugoti tautos paveldą ir tą didžiausią vertybę – mažytę Lietuvą. Patikino: „Ten kur poetas – ten ir daina. Jis labai mėgo dainuoti ir mums užrašė savo sielos „natas“.
Šį kartą jausmingų dainų preliudus dovanojo „Saulės“ pagrindinės mokyklos mergaičių ansamblis, vadovaujamas mokytojos Irenos Daniušienės. VėliauVarėnos kultūros centro Merkinės filialo folkloro ansamblis „Kukalis“ (vadovė Laimutė Jakštienė) poeto žodžiais ir linelius rovė, ir vartelius užkilojo, ir užstalės dainą traukė iš „cikros širdzies“. Dainingoms moterims pritarė visa salė.
Viešosios bibliotekos A. Lindgren vaikų literatūros skyriuje, popietėje ,,Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau“ svečiavosi „Atgimimo“ vid. mokyklos ketvirtokai. Bibliotekos skyriaus vedėja Lina Galininė paruošė Just. Marcinkevičiaus vaikams skirtų knygų parodą, sudėliojo poeto vaikystės ir gyvenimo mozaiką. Daugumą poeto eilėraščių vaikai jau mintinai mokėjo, deklamavo, kitus – skaitė. Jaunieji svečiai atsinešė ir namų darbą – piešinius „Vasara gyvens per žiemą mano piešinėly“. Tai taip pat poeto mintis, įprasminta ketvirtokų širdimis…
Miesto padalinyje į renginį „Tai gražiai skambėjo žodžiai“ taip pat susirinko vaikai –„Saulės“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai. Bibliotekininkė Renutė Kazlauskienė papasakojo apie poeto gyvenimą, pristatė jo kūrybą, paskaitė eiles. Vaikai klausėsi aktoriaus Arno Roseno įrašų. Jie apžiūrėjo ir “ LSKD „Guboja“ Druskininkų skyriaus ugdytinių (mokytoja Diana Lukošiūnaitė) piešinių, skirtų poeto kūrybai, parodą „Nusilenkime Lietuvai“. Vyresnioji bibliotekininkė Gitana Trimbelienė džiaugėsi merginų originaliais piešiniais, linksmomis spalvomis, savita ir įdomia poeto eilių iliustracija. Ugdytinės taip pat pasidalino jausmais, kuriuos patyrė piešdamos. Mokytoja Diana pabrėžė, kad „piešimas – savęs išlaisvinimas“ ir kad merginos atsivėrė joms miela ir suprantama tėviškės tema.
Gražiai susitikimai pavyko ir kituose bibliotekos padaliniuose. Leipalingyje į popietę „Sąžinės ir garbės lietuvis“ susirinko miestelio bendruomenės, PMMA „Branduma“ nariai ir gražus būrelis Druskininkų sav. socialinių paslaugų centro vaikų ir paauglių dienos užimtumo centro vaikų. (Socialinė darbuotoja Saulė Rutkauskienė). Išmintis, patirtis ir jaunystė, vos besiskleidžiantys žingeidumo pumpurėliai – viskas jų buvo atskleista per poeto poeziją, jo sudėtus jausmus – meilę tėviškei, Motinai, Tėvynei, Lietuvai. Leipalingio padalinio vyres. bibliotekininkė Asta Gudaitienė pasidžiaugė, kad renginys praėjo labai šiltai ir dvasingai.
Viečiūnų padalinys kartu su pagrindine mokykla pakvietė į popietę „Lopšinė žodžiui, kalbai, Lietuvai“. Vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Čaplikienė porino, kad čia susirinkusi bendruomenė, moksleiviai taip pat išgyveno gražias akimirkas. Muzikos vadovės Onutės Gudelionienės vadovaujamas „Gojaus“ ansamblis padainavo Just. Marcinkevičiaus žodžiais sukurtas dainas. „Tai gražiai mane augino…“ jausmingai sujungė visų susirinkusiųjų širdis ir balsus. Mokytoja Julija Bliūdžiuvienė skaitė poeto eiles. Anot jos, „poeto eilėraščiai iš širdies ir už širdies griebiantys“.
Savaitę užbaigė Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje Ratnyčioje Šv. Mišios už poetą Just. Marcinkevičių ir jo dvasia suvienytą Lietuvą. Jas aukojo vikaras Nerijus Grigaliūnas, gražiai giedojo bažnyčios choras. Kun. Nerijus pasakė homiliją. Paminėjo poeto darbus: paprastumą, nuoširdumą, norą dovanoti meilę. Toks yra ir Dievo kvietimas, kurį Jis leidžia patirti per kitus žmones, kaip ir per šviesios atminties poetą Just. Marcinkevičių.
Auginome poeto Just. Marcinkevičiaus prisiminimų medį Druskininkuose: „Taigi, auginkime Lietuvą – visų žemę, puoselėkime jos kultūrą, saugokime jos kalbą ir jos gamtą, atsakingai projektuokime jos ateitį. Lietuva – žmogui. Teišsiskleidžia jo dvasia mylėdama ir kurdama. Tegul netrūksta darbo Jūsų rankoms ir duonos jūsų stalui.“
A.Grėbliūnienė