Profesorės Onos Voverienės knygos „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“ viršelis maloniai nuteikia skaitytoją. Lietuvos vėliavos spalvų fone – tautiniais rūbais pasipuošę lietuvaitės, jų priekyje – mąsliai žvelgianti Tautos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Viršelio nuotrauka, įkomponuota į Druskininkų viešosios bibliotekos kvietimą į renginį, taip pat akino atvykti į knygos pristatymą. Gruodžio 8d. į biblioteką, į Lietuvos moterų lygos prezidentės, profesorės, habilituotos socialinių mokslų daktarės Onos Voverienės knygos sutiktuves gausiai susirinko druskininkiečiai ir miesto svečiai. Šiltai profesorę pristatė jos buvusi studentė, bibliotekos direktorė Laima Žėkienė.
Po abipusių padėkos žodžių profesorė teigė, jog Druskininkai jau 14-ta knygos viešnagės vieta. Čia ji jaučianti ypatingą šilumą, ypatingus žmones, tikrus lietuvius. Ne visur ji buvo taip šiltai sutikta. Knygos išleidimo kelias taip pat buvęs erškėčiuotas. Leidykloje, kuri prieš tai išleidusi 16 autorės knygų, rankraštis pragulėjęs pusantrų metų. Galiausiai jį atsiėmusi, surado kitą leidėją, Jeronimą Laucių. O knygos leidybos didelė bėda buvusi dėl to, jog joje pozityviai rašoma tiesa apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Profesorės leidinyje – supinti trys informacijos srautai. Pirmas – svarbiausios Prezidentės kalbos, metiniai pranešimai. Antras – mūsų ir užsienio politologų vertinimai. Publikacijos viešojoje spaudoje. Užsienyje – objektyvus vertinimas. Lietuvoje – kaušas po kaušo purvo. Trečias – pačios profesorės O. Voverienės įžvalgos su aiškia pakraipa į tautotyrą. Kaip tie srautai išsiliejo į knygą? Jos įvade profesorė pasakoja, kaip 2001metais Lietuvos moterų lyga Palangoje surengė konferenciją „Lietuvos prezidentė – moteris: mitas ar realybė?“ Po ilgų ir prieštaringų diskusijų buvo nutarta, jog „Lietuvai prezidentė moteris yra pageidautina; jos – gyvybės nešėjos ir ugdytojos prigimtis padėtų sumažinti ekonominę, socialinę ir psichologinę įtampą šalyje.“ Moterų lyga, 2007m. susirinkusi į kasmetinę konferenciją, apsvarsčiusi 12-os žymiausių Lietuvos moterų kandidatūras, geidžiamiausia į Lietuvos prezidentes pasirinko eurokomisarę Dalią Grybauskaitę. Profesorė nusiuntė jai laišką į Briuselį. Buvo prašoma jos sutikimo dalyvauti Prezidento rinkimuose. Tačiau po D. Grybauskaitės padėkos laiško vyravo tyla. Tik 2008-ųjų pabaigoje prof. O. Voverienė gavusi eurokomisarės sveikinimą šv. Kalėdų proga, signalą, reiškusį „taip“. Rinkiminės kampanijos metu tuometinis D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys prašęs profesorės padėti paruošti laikraščių apžvalgą. Moterų lyga aktyviai dalyvavo abiejuose prezidentės rinkimuose. Ji labai daug padėjusi ir kandidatuojantiems į Seimą. Išrinktieji pagalbininkių nepažindavę. Dalia Grybauskaitė, pirmoji išrinktoji Prezidentė, Moterų lygą pažino, pakvietė inaguracijon, „nupirko“ jų širdis. O. Voverienė intensyviai sekė spaudą. Prezidentė oligarchams prispaudė uodegą. Prasidėjo purvo vonios. Tai darę žmonės, kurių pačių dūšia buvusi purvina. Pasirodžius prof. Lauro Bielinio knygai „Prezidentė“, prof. O. Voverienė negalėjusi tylėti. Parašiusi 20 straipsnių, išanalizavusi jau tendencingai parašytas profesoriaus abi knygas apie Prezidentę. Susiklojusi 100-tus publikacijų, išanalizavusi ir supynusi… Kaip vienoje publikacijoje rašoma, jog profesorė knygoje pinanti informaciją, kaip lietuvaitės kasas. O. Voverienė visada žavisi stipriais žmonėmis ir Lietuvos Prezidentė jai pavyzdys, kuriuo galima sekti. Pati Prezidentė stiprybės sėmėsi, mokėsi iš Geležinės Ledi – Margaret Tečer (Thatcher). Jos tikslas, atėjus į valdžią, buvo pakeisti britų dvasią, o ekonomika – tik metodas. Prezidentė D. Grybauskaitė, sugrįžusi į Lietuvą pasakė: „… lietuvių tauta yra darbšti, kūrybinga, talentinga, pripažinta pasaulyje ir lietuvių tauta yra tvarkoj. Aš ja tikiu ir pasitikiu. Bet tai, kas ją valdo, toli gražu ne tvarkoj. Ir aš atėjau pakeisti valdančiųjų dvasios“, – citavo jos žodžius O. Voverienė. Prezidentė tai ir daranti per abi kadencijas. Ir žmonės ją palaikantys… Tauta dar nesugedusi, nepraradusi dorinių vertybių. Autorė atskleidė, kaip Prezidentė bendraujanti su skirtingomis Lietuvos žmonių grupėmis. Susitikusi su moksleiviais ji kalbanti, kokia graži esanti Lietuva, didinga jos istorija. Su vidutinio amžiaus žmonėmis – jie esantys šios šalies šeimininkais. Su valdančiaisiais, kodėl jie skriaudžiantys žmogų, tautą, norintys pasisavinti liūto dalį.
O. Voverienė mintijo, nors ir atsiranda Lietuvoje tie, kur parsiduoda, skleidžia šmeižtą iš Rusijos, bet nuo 2014 metų Lietuva esanti kitokia. Tai rodo ir 2000 vaikinų ir merginų, užsirašiusių savanoriais… Ji savo knygoje įrašiusi Prezidentės žodžius: „Ypatingų mūsų visų pastangų reikia ne tik laisvei apginti, bet ir jos istorinei atminčiai išsaugoti. Kol bus gyva tautos istorija, tol turėsime nepriklausomą valstybę. Todėl puoselėkime, domėkimės, saugokime ją, kad galėtume mūsų tautos istorinę atmintį perduoti ateities kartoms.”
Profesorės žodžiais jos knygos esmė – „Palikti istorijai ne pilką ir neapipurvintą mūsų širdžių prezidentę. “
Knygos autorę aš noriu pavadinti Baltuoju metraštininku. Man tai asocijuojasi su 1968 metais poeto Just. Marcinkevičiaus Druskininkuose parašytos dramos „Mindaugas“ veikėjais, Baltuoju ir Juoduoju metraštininkais. Jie gyvena ir mūsų laikmetyje. Vieni mato tik juoda, kiti – balta. Mes patys turime atsirinkti, priimti, dalintis…

Alvyra Grėbliūnienė