Genijai, pasipūtėliai ir žmogžudžiai. Senieji Meistrai ir jų paveikslų paslaptys

Andrius Tapinas

Knyga, skirta smagiai ir turiningai praleisti laiką, tad patogiai įsitaisykite ir keliaujame atskleisti Renesanso ir Baroko paslapčių!

„Darau kažką naujo ir man labai įdomaus. Esu ne tik užsibrėžęs gyvai pamatyti visus XVII amžiaus pradžios Italijos tapybos genijaus Caravaggio paveikslus, bet ir sudėti savo įspūdžius į interaktyvų istorinį pasakojimą su video segmentais, paveikslų analize ir netgi šiek tiek prozos, kuri vėliau gal virs kažkuo didesniu“, – pirmame paveikslų analizių įraše savo prenumeratoriams rašė Andrius Tapinas. Ir dabar, nepraėjus nė metams, tas virsmas įvyko.

Ši knyga gimė iš autoriaus noro žinoti ir suprasti daugiau. Nagrinėti paveikslus iki smulkiausių detalių, imtis vieno paveikslo ir paleisti jį tik išgręžus kaip kempinę: sužinojus visas jo paslaptis ir išsiaiškinus simbolius. O tai reiškia dešimtis skirtingų šaltinių: straipsnių, knygų, diskusijų, archyvinių dokumentų, vertimų, įvairių vaizdo įrašų kursų prenumeratų ir galiausiai – studijų apie Italijos Renesanso dailę Oksfordo universitete.

Ši knyga nepretenduoja į išsamų žinyną. Paveikslai autoriaus pasirinkti subjektyviai, tik laikantis lengvos chronologinės tvarkos ir neišklystant iš Senųjų Meistrų rėmų.

„Genijai, pasipūtėliai ir žmogžudžiai. Senieji Meistrai ir jų paveikslų paslaptys“ – tai XV–XVIII a. garsiausių dailininkų ir jų kūrinių paslapčių albumas, kuriame autorius analizuoja Bellinio, Botticellio, Claude, Raphaelio, Bruegelio, Michelangelo, da Vincio, žinoma, Caravaggio, ir kitų menininkų tapybos šedevrus.

***

Senųjų Meistrų paveikslai mane visada traukė lyg magnetas. Bet, turbūt kaip ir daugelis jūsų, pastovėdavau muziejuje, pagalvodavau, kad labai gražu, ir keliaudavau toliau. Net ir ekskursijose su gidu dažnai sužinodavau tik tokius gana paviršutiniškus faktus.

Knyga lengvai parašyta, įdomi skaityti ir iki smulkiausių detalių analizuojanti pasirinktus dailės kūrinius. Su visa pagarba dailės istorijos profesionalams ir diplomuotiems dailės istorikams – jų knygas skaityti yra darbas. O man norėjosi suteikti ir pramogą. Parodyti ne tik paveikslus ir jų detales, bet ir atskleisti to laikotarpio paslaptis bei intrigas, įterpti savo paties rašytus literatūrinius etiudus, dirbtinio intelekto sukurtas iliustracijas ir įvairius vaizdo įrašus iš savo kelionių po muziejus.

Andrius Tapinas