Lapkričio 7 d. 17.00 val.
Tai yra ketvirtoji laiškų iš kaimo dalis, kurioje persipina gamtos grožio adoracija, žmonių istorijos bei tradicijų kultūros puoselėjimas, ekologinis mąstymas ir filosofinės kasdienybės įžvalgos. 2019 metais autorių duetas už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą buvo pagerbti Nacionaline Jono Basanavičiaus premija. Premija autoriams skirta ir už ankstesnes dvi knygas
(„Laiškai iš kaimo“ (2014) bei „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“ (2018), prie kurio išleidimo prisidėjo ir dabartinį projektą rengiantys žmonės. Nuo 2009-ųjų šie tekstai bei fotografijos publikuojami portale www.bernardinai.lt sulaukia didelio skaitytojų susidomėjimo, o išleistų knygų tiražai – jau ištirpę. 2023 m. portalas 15min. trečiąją autorių knygą prieš pat knygų mugės renginį įtraukė į dvidešimties geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. 2023 m. į II-osios
knygos pristatymo renginius susirinko gausus būrys interesantų, kurie turėjo galimybę pabendrauti su autoriais, įsigyti leidinį.
(„Laiškai iš kaimo“ (2014) bei „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“ (2018), prie kurio išleidimo prisidėjo ir dabartinį projektą rengiantys žmonės. Nuo 2009-ųjų šie tekstai bei fotografijos publikuojami portale www.bernardinai.lt sulaukia didelio skaitytojų susidomėjimo, o išleistų knygų tiražai – jau ištirpę. 2023 m. portalas 15min. trečiąją autorių knygą prieš pat knygų mugės renginį įtraukė į dvidešimties geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. 2023 m. į II-osios
knygos pristatymo renginius susirinko gausus būrys interesantų, kurie turėjo galimybę pabendrauti su autoriais, įsigyti leidinį.
2014 m. pasirodžiusioje pirmoje šios ciklo knygoje „Laiškai iš kaimo“ publikuoti 2008-2012 m. dienoraščiai, 2018 m. knygoje „Klaidžioje kažkas prie Krūčiaus“ – 2013-2016 m. tekstai. Knygoje „Tylos ir senovės ieškojimas“ sugulė 2017-2019 laiškai iš kaimo. O ši dalis skirta 2020-2022 m. rašytiems tekstams.
Metaforiška knygos antraštė primena, kad jos autoriai ir vėl nei žodžiu, nei vaizdu nenutolsta nuo kaimiškojo gyvenimo ir nuo gamtos. Kodėl kartais klaidžiojame tarsi be tikslo, kažin ko vis dar ieškome Lietuvos upių ir upelių krantuose, miškuose, laukuose, apleistose sodybose? Kodėl mums vis rūpi tyla ir senovė? Dar tikimės, kad turim nemažai skaitytojų, kuriems to reikia. O kiek dar yra tokių knygos bičiulių, kuriems dokumentika žymiai svarbesnė už greitą siužetą bei detektyvines situacijas?.. Paprastas dienoraštis su datomis ir konkrečiomis žmonių pavardėmis, kasdienis sodietiškosios, gamtinės aplinkos stebėjimas ir vertinimas galbūt dar pasitarnaus kiekvienam, kas anksčiau ar vėliau susidurs su asmeninės tapatybės paieškomis, su tuo esminiu klausimu: kas aš esu ir kur einu? Visų iki šiol pasirodžiusių šio ciklo knygų – laiškų iš kaimo – žodinė ir fotografinė stilistika vis dar ta pati. Ir autorių bei jų pašnekovų rūpestis tas pats: svarbu kantriai darbuotis pamiltame krašte ir šventai išsaugoti geriausius prisiminimus, sąžiningai perteikiant savo konkrečią patirtį kitiems.
