Merkinė

Kokia graži mūsų Merkinė,
Tu pats pamatyti gali.
Šniokščia Stangės upelis mažytis,
Supa Nemuną šlaitai žali.
Skamba paukščių giesmių sutartinė
Ligi pat sidabrinės aušros.
Ant pilies didžiavyrių parimęs,
Kalnas saugo legendas tautos.
O Merkys ir Nemunas jį apkabina...
Nepamirši kalnelių
Ir pušynų žalių,
Ežerų žydrumos,
Lyg mergaičių akių.
Nepamirši bijūnų
Margaspalvių žiedų,
Žalių rūtų karūnų,
Jų svaigiųjų kvapų,
Nepamirši Merkinės,
Garsiųjų sakmių
Ir žibuoklių mėlynės,
Išpiltos ant šlaitų.
Nepamirši dzūkaičių
Ir skambių jų dainų,
Nepamirši Merkinės...
Čia sugrįši vėl tu.

Jaunystė

Ak, ta jaunystė nerami
Atskrido ji su vėju.
Vaivorykštės spalvom pražydo ji
Ir vėl kažkur išėjo.

Nuskrido, nepasakius net sudie,
Kaip pienės pūkas vėjy,
Mes laukėme, galvojome sugrįš
Kartu su vasariniu vėju.

Sugrįžo vasaros ir rudeniniai vėjai,
Bet mūs jaunystė mylima
Negrįžtamai į žydrą tolį nuskubėjo.

Jaunystės ilgesys

O kaip norėčiau atgalios
Atsukti laiko ratą:
Sugrįžtų meilė ir svaja,
Sugrįžt jausmų verpetai,
Sugrįžtų grožis, sveikata,
Sugrįžtų jaunos dienos...
Bėgiočiau vėlei aš basa –
Ir rūpesčių nė vieno...
Bet tai tik sapnas ir svaja,
Negrįžtama atgal.
-----------------------------
Gali tik sapnuose matyti
Tą rožinę jaunystę.

Laukimas

O paukšteli skrajūne,
Dovanoki sparnus,
Kad galėčiau surasti
Partizanų kapus.

Aš pakilčiau aukštai,
Lig pačių debesų,
Ir nuskrisčiau toli
Virš Tėvynės laukų.

Aš skraidyčiau kasdien
Po gimtinės miškus,
Aplankyčiau kapus
Ir jų kryžius senus.

Jei neduosi sparnų,
Duoki laisvę laukų.
Pušele aš pavirsiu,
Lauksiu grįžtant sūnų.

Vėjas glostys šakas,
Lietūs spyglius nuplaus.
O saulutė nubudus,
Kur sūneliai paklaus.

Atsakys jai miškai,
Ežerėliai, kalnai:
-Čia daug žuvo narsių
Tėviškėlės sūnų.

O motulė – pušelė,
Apsigobus skara,
Vis dar laukia sūnelių,
Gal jie grįš, gal jau ne...

Nebelauki, motule,
Ilsis jie po medžiu,
Kad laimingas ir laisvas
Šiandien būtumei tu.