Gimiau Mosėdyje, Skuodo raj. 1935 metų gegužės 18 dieną, tarpukario Lietuvos policijos karininko šeimoje.
1941 metų birželio 14 d. sovietų valdžios buvome represuoti. Tėvas buvo įkalintas Krasnojarsko sr. Rešiotų lageryje Nr. 7, kur 1943 metais buvo nužudytas per tardymą. Mudu su mama buvome nuvežti į Komiją, Ust – Kulomo raj. ir įkalinti Ulijanovo lageryje. 1946 metais panaikinus lagerį ir mums suteikus tremtinių statusą, mudu su mama iš tremties pabėgome į Lietuvą. Negalėjome prisiregistruoti, slapstėmės. Įskundus vienam kaimynui, mama buvo suimta už pabėgimą iš tremties, nuteista ir įkalinta Gorkio sr. Gorodėco kalėjime trejiems metams. Atbuvus bausmę, buvo grąžinta atgal į Komiją, iš kurios paleista tik 1977 metais.

Nuo 1947 iki 1951 metų buvau Kretingos apskrityje veikusių Lietuvos partizanų ,,Kardo“ rinktinės Jokūbavo būrio žvalgu – ryšininku.
Esu baigęs Vilniaus Inžinierinį statybos institutą, kur įgijau statybos inžinieriaus ekonomisto specialybę. Eilėraščius pradėjau kurti dar vaikystėje. Išleidau tris poezijos knygas: ,,Lemties taku“, ,,Sielos varpai“ ir ,,Minčių vaivorykštė“. Užsiimu tapyba. Mano paveikslai buvo eksponuojami keliose parodose.
Dabar gyvenu Druskininkuose.

 

Svaja

 

Šv. Kalėdų naktį žiūriu į dangų
Klajoju po žvaigždes,
Parimusias virš Žemės
Ir mirgančias slapčia.

 

Stebiu kaip žmonės skuba
Į rytmečio mišias,
Jie brenda per sniegus,
Stebuklų nakties pastatytus pusnynus.

 

Kinkau svajonių žirgą
Į Gryžulo ratus,
Kad būt su kuo važiuoti
Į nebūties slaptus kraštus.

 

Kada man to prireiktų
Nesužinosiu niekada,
Šią naktį tylią, paslaptingą,
Žemėn nusileidžia Dangaus šviesa.

 

Mintis

 

Žiemos tamsioj padangėj,
Vidurnakčio tyloj
Matau aš savo žvaigždę,
Keliaujančią kažkur.

 

O ji jau atsisukus
Man mosteli pirštu,
Pakviesdama keliauti
Į erdvę mums kartu.

 

Bet aš labai nustebęs,
Klausiu tyliu balsu
Į kokią Lemties šalį
Mes eisim su džiaugsmu

 

O ji minty man sako,
Jog tai nėra svarbu
Nes laimė visad gimsta
Ten savu laiku.

 

Likimas

 

Svajonių laivas plaukia per Likimo jūras
Nežino nieks kada ir kur prisišvartuos,
Prie saulės nušviestų džiugių pušynų,
Ar prie bedugnės nelemties uolos.

 

Nežinome ir kas ten mūsų laukia-
Dangus apniukęs ar žvaigždėtos naktys
Gal susitiksim tą, kuris mums reikalingas,
O gal prarasim tą ką turim iki šiol.

 

Būk dosni ir gailestinga likimo gegute,
Skaičiuodama mūsų metus,
Lai pildos slapčiausios spalvingos svajonės,
Ir laimės akimirkos puošia metus.