Lėkė bernas

Lėkė bernas per ulyčią.
Paną sutiko netyčia.
Bernas kvietė, bernas prašė:
- Sėskis aš tave pavešiu.

Nuvažiuosim į kavinę,
Pavaišinsiu aš degtine
Ir užvešiu į namus.
Būsiu aš tada ramus.

Mergužėlė patikėjo,
Sėdo mašinoj, riedėjo.
Kur ją vežė, tik jis žino,
Užsienyje išlaipino.

Pana verkė, pana keikė.
Berno ašaros neveikė.
Pinigėlių jis daug gavo,
Laimingas namo važiavo.

Jūs mergaitės, jūs gražuolės,
Jūs nebūkite naivuolės,
Jums nereik visais tikėti,
Su berneliais prasidėti. 

Atverkim akis į pasaulį

Mes esam tik žmonės –
Žemės vabalai.
Su Dievo malone
Gyvenam ilgai.

Kam skirta ilgiau,
O kam ir trumpiau.
Visi turim mirti
Ir eiti tik ten.

Visi mes nueisim
Mums skirtąjį kelią,
Gyvenimo džiaugsmas
Tai mūsų ugnelė.

Draugaukim, mylėkim
Mes vieni kitus,
Lai pavydo pikto
Niekuomet nebus.

Kas turi dvarus,
Turi milijonus.
Visi juos paliko
Kaip paprasti žmonės.

Žinokim, kur einam
Ir kur nukeliausim,
Iš Dievo malonės
Tą patį mes gausim.

Mylėkime žemę,
Kuri mus maitina,
Tėvus mūs mylėkim,
Kurie mus augino. 

Jaunimas šiandien

Mūsų jaunimas
Nekultūringas,–
Senų nekenčia,
Kultūros stinga.

Mes jūs neprašom,
Kad mus mylėtut,
Todėl negalim ir
Nutylėti.

Jūs nepajusit,
Kai būsit seniai.
Dabar atrodot
Kaip besmegeniai.

Juk laikas bėga
Ir dienos slenka,
Senatvė jūsų
Taip pat nelenkia.

Jūs išauginsit
Atžalas savo,
Gausit tą lazdą
Iš kito galo.

Reik žmones gerbti
Visus vienodai,
Visai nesvarbu
Kaip jie atrodo.

Reik žmoniškumo
Ir meilės žmogui,
O negalvoti, –
Kaip jums patogu. 

Senolių palikimas

Dabar kaimas neprotingas,
Pardavė žemes, nes tingi
Arti, sėti ir turėti
Pilnus maišus savo klėty.

Jauni verkia: nėra darbo.
Verkia žemė rankų darbo.
- Dirbkit, kaip dirbo senoliai
Ir neverkia iki šiolei.

Verkiat: baisi bedarbystė!
Pasakykit, kas išvystė?
Laukiat pašalpų valdžios,
Kuri šelpia visados.

Iš Lietuvos greitai bėgat.
Kas jūs laukia? Tiktai bėdos.
Reiks ten dirbti laukuose,
Pas ponulį valdose.

Ar neskauda jums širdies?
Laukiat geros ateities?
Ateitį visiems reik kurti
Ir į užsienį nedumti.

Pusė miškų jau iškirto,
Laukai piktžolėm pavirto.
Pasirūpinkite, ponai,
Pagalvokit, ką daryti,

Kaip Lietuvą suvaldyti?

Valdžias renkam

Valdžias renkame, balsuojam,
O kur dingo tie šviesuoliai?
Ropinėja kaip vėžiai
Atgal grįždami gražiai. (2k.)
Pried: ulifa dru lia lia, ulifa dru lia lia

Daugel metų dirbot dirbot,
Pagaliau ir apsidirbot.
Jūs galvojat, ką daryt ,
Kaip šį mėšlą išvalyt. (2k.)

Sodra rūmus išsistatė,
Nuo senelių atsikratė.
Dabar trūksta pinigų,
Reik atimti iš senų. (2k.)

Sako pensijas karpysim,
Naujus rūmus vėl statysim.
Mums atrodo per mažai,
Norime gyvent gražiai. (2k.)

Ką darysit, mieli ponai?
Jūs iššvaistėt milijonus.
Ką sukūrėt, tą sugriovėt,
Ubagais padarėt žmones.

Gynėm sostinę mes, Vilnių.
Laisve Lietuvos tikėjom.
Mes gyvent geriau norėjom,
Visas pastangas padėjom.

                   Mūs neklausėt – ar sutinkam?
                   Sprendžiat patys kaip patinka.
                   Neduok, Dieve, save skriausti,
                   Nepatogiai pasijausti.

Opa opa į Europą!
Toliau niekaip neužkopa.
Liko tiktai žmogžudžiai,
Tik bedarbiai ir vagiai.

                   Sustvarkyt niekaip negalit.
                   Kaipgi valdot mūsų šalį?
                   Ateities visai neturit,
                   Atgal dairotės ir žiūrit.