,,Po juodu karo debesiu ištryško ir nutilo V. Mačernio poetinis žodis. Karas jau stovėjo prie Lietuvos slenksčio, kai jis rašė pirmuosius eilėraščius. Vokiečių tankai dar tebedraskė Žemaitijos laukus, kai jis paliko neužbaigtą paskutinį kūrinį…” Vytautas Kubilius
Poetas Vytautas Mačernis (1921–1944) savo poezija lietuvių literatūroje paliko ryškų pėdsaką. Nors žuvo būdamas vos 23-ejų, poetas pripažįstamas lietuvių literatūros klasiku, tarp kurių yra bene jauniausias. Pirmosios V. Mačernio poezijos knygos buvo išleistos pokario metais Vakarų Europoje ir JAV: „Vizijos” (Roma, 1947, spaudai parengė Vytautas Saulius), „Poezija” (Čikaga, 1961 m., redagavo Kazys Bradūnas). Po karo daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvoje V. Mačernio kūryba giliau nebuvo tyrinėjama, nors jo eilėraščiais daugelis literatūros žinovų domėjosi, juos platino iš rankų į rankas. Pirmą kartą po karo pluoštas V. Mačernio eilėraščių čia oficialiai buvo paskelbtas tik 1966 m. – „Poezijos pavasario” almanache. Poezijos rinktinė „Žmogaus apnuoginta širdis” Lietuvoje išspausdinta 1970 m.V. Mačernis kūrė ne tik poeziją, bet taip pat mėgo prozą, rašė straipsnius apie literatūrą, daug užsirašinėjo, vertė. Gerų poetų tekstų vertimas poetui buvo su niekuo nepalyginama poetinė mokykla. Knygoje „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“ skelbiamas kūrybinis autoriaus palikimas – eilėraščiai ir poetinė proza. Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius metus paskelbė poeto Vytauto Mačernio metais.