Šiandien Česlovo Milošo 110 – osios gimimo metines. Česlovas Milošas (Czesław Miłosz, gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose – mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d. Krokuvoje) – vienas didžiausių praeito šimtmečio poetų, eseistas, literatūros istorikas, filosofas, vertėjas, kovotojas už laisvą žodį ir laisvą mintį, bendros Europos idėjos puoselėtojas, Lietuvos – Lenkijos santykių puoselėtojas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijos aristokratas. 1980 metų gruodį Švedijos mokslų akademijoje Č. Milošui suteikta Nobelio literatūros premija. Blaškomas po pasaulį Č. Milošas niekada nebuvo praradęs dvasinio ryšio su savo vaikystės ir jaunystės vietomis Lietuvoje – Šeteniais ir Vilniumi. 1992 m. gegužę po 52-ejų tremties metų Č. Milošas sugrįžo į gimtinę, Kaune poetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. Jam buvo įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinas. 2001 m. suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. Česlovui Milošui suteiktas ir Pasaulio tautų teisuolio vardas.
Knygų vertimai į lietuvių kalbą: „Epochos sąmoningumo poezija“ (1955), „Isos slėnis“ (1991), pasakos „Du šimtai senelių“ (1994), „Pavergtas protas“ (1995), „Tėvynės ieškojimas“ (1995), „Lenkų literatūros istorija“ (1996), „Ulro žemė“ (1996), „Rinktiniai eilėraščiai“ (1997), „Pakelės šunytis“ (2000), „Išvyka į Dvidešimtmetį“, „Pasviręs pasaulis“ (2003), „Gimtoji Europa“ (2003), Jerzy Giedroyc, Czesław Miłosz „Laiškai 1952–1963″ (I tomas) (2010). Jo kūrybą lėmė nueitas gyvenimo kelias, patyrimai, sugebėjimas žvelgti plačiau ir giliau – tiek į istoriją, tiek į modernius laikus.