Lapkričio 26 d. minime Balio Dabruko (1926–2014), garsaus medžio drožėjo, tautodailininko, 95-ąsias gimimo metines. Balys Dabrukas gimė Sankonių kaime, Lazdijų rajone, mokėsi Valkininkų pagrindinėje mokykloje, Leipalingio gimnazijoje, vėliau Šiaulių ir Vilniaus pedagoginiuose institutuose. Išgyveno daug skaudžių netekčių, tačiau nepalūžo. Nuo mažens buvo darbštus, meniškos sielos – piešė, rašė, turėjo ypatingą humoro jausmą. Baigęs mokslus, kurį laiką mokytojavo, dirbo įvairiose įmonėse, kol pagaliau atsidėjo vien kūrybiniam darbui. Tautodailininkas per savo gyvenimą sugebėjo naujam gyvenimui prikelti ir medį, ir akmenį, kurie po nuoširdaus ir atkaklaus jo prisilietimo virsdavo meno kūriniais. Sunku suskaičiuoti, kiek jo rankos sukūrė rūpintojėlių, koplytstulpių, skulptūrų, paminklų, daugelis jų padailinti jo paties nukaldintais kalvystės elementais. Be to, šis drožėjas buvo vienu geriausių medžio šrifto meistrų. Balys Dabrukas savo kūryboje išlaikė liaudies meno tradicijas ir jas saugoti skatino pradedančiuosius drožėjus. Šiandien ne vienas medžio skulptorius didžiuojasi buvęs šio korifėjaus mokiniu. 2011 metais Baliui Dabrukui buvo įteikta Druskininkų kultūros puoselėtojo premija.
Balio Dabruko medžio drožiniai religinėmis temomis „Adomas ir Ieva“ bei „Paskutinė vakarienė“ domina kolekcininkus, o įvairaus dydžio nykštukų ir kitokių personažų skulptūras savo kiemuose nori įkurdinti kone kiekvienas šio amato gerbėjas. Druskininkuose 46-erius metus gyvenęs tautodailininkas Balys Dabrukas savo darbais plačiai žinomas ne tik mūsų mieste, bet ir visoje Lietuvoje.
Nuotraukos iš sūnaus Vytauto Dabruko asmeninio albumo. Ačiū Vytautai, kad pasidalinote!