Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacija (PMMA) „Branduma“ savaip paminėjo jubiliejinius Maironio metus. Iš anksto susitarę su Maironio literatūros muziejaus darbuotojomis, jį aplankėme spalio 30d. Kartu važiavo mūsų bičiulės, rėmėjos, bibliotekos, M.K.Čiurlionio muziejaus darbuotojos. Muziejuje ekskursijų vadovė Inga Kreivėnaitė mus nuoširdžiai sutiko ir atvėrė Lietuvos Dvasininko ir Dainiaus aštuonių kambarių buto duris. Mus, kaip ir anų laikų svečius, pasitiko kanklių skambesys, pasigirdo kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Tai buvo nuostabiai dvasinga preliudija į Maironio kūrybos ir gyvenimo kelionės naują pažinimą. Nedetalizuosiu kambarių apstatymo, asmeninių daiktų, sienų dekoro, paveikslų, kitų kiekvienam žmogui savaip atradusių ir pajutusių potyrių. Tie, kas lankėsi, tai matė ir išgyveno. Kas nebuvo, tikrai verta aplankyti. Vis tik ta prabanga, puošnumas ir kartu kažkokia paprasta ir nuoširdi svetingumo aura apgobė kiekvieną iš mūsų. Iš daugelio bute „gyvenančių“ J. Mačiulio-Maironio portretų žvelgė studento, dvasininko, profesoriaus, poeto žvilgsnis. Toks skirtingas, bet gilus, paslaptingas ir svetingas. Vienaip ar kitaip pajutę Maironio laikų dvasią, toliau tęsėme pažintį su juo.
Trečiajame aukšte, atnaujintoje mansardoje paskaitą skaitė skyriaus vedėja Regina
Mažukėlienė. Paskaitos tema "Maironio gyvenimo ir asmenybės bruožai". Prelegentė, panaudodama vaizdinę medžiagą, išsamiai pristatė mums pažįstamą ir naujai atrastą Maironį – jo gimtinę, tėviškę, šeimą, vaikystę, draugus, studijas, darbą, kūrybą, atskleidė dar neskelbtus gyvenimo faktus. Po to vaikščiojome poeto keliais ir keleliais, kuriuos nuotraukose įamžino muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė ir Zenonas Baltrušis.
Kitos muziejaus darbuotojos padėjo mums susipažinti su Maironio jubiliejinėje parodoje deponuotais iš kitų muziejų eksponatais, kaip: Maironio paltu, dailininko A. Šimkūno ir kitų autorių tapytais jo portretais. Taip pat akimis prisilietėme prie genijaus rankraščių, pirmųjų knygų leidinių, laiškų, spaudinių. Nepastebimai prabėgo keletas pažinties valandų su Lietuvos iškilia asmenybe. Toliau su mumis mielai sutiko pabendrauti muziejaus direktorė A. Ruseckaitė. Kai kurie iš mūsų jau buvome susitikę Druskininkuose jos knygos „ Šešėlis JMM“ pristatymuose, kiti spėję šią knygą ir perskaityti. (Po susitikimo „ Šešėlis JMM“ su autorės autografais papildė ne vieno ekskursijos dalyvio knygų kolekciją“.) Direktorė pasidalijo knygos parašymo istorija, atsakė į daugelį mus dominusių klausimų. Pasidžiaugė, kad ir prie Sankt Peterburgo imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos sienos, direktorės ir šiame mieste veikiančios lietuvių draugijos iniciatyva, priglus dvasininkui ir poetui J. Mačiuliui-Maironiui skirta atminimo lenta. Vėliau direktorė prisipažino, jog Druskininkai buvo tarytum svetimi, bet po jos knygos pristatymų, naujų pažinčių, mūsų bendrystės, tapo daug savesni. Grupelė Merkinės folkloro ansamblio „Kukalis“ (vadovė Laimutė Jakštienė) moterų brandumiečių padainavo posmus poeto pirmojo eilėraščių vertintojo, vyskupo Antano Baranausko „Giedu giesmelę...“ir paties Dainiaus „Oi neverk, matušėle“ žodžiais. Labiausiai kelione ir susitikimu su savo buvusia dėstytoja Aldona Ruseckaite džiaugėsi tautodailininkė, meno kūrėja Diana Lukošiūnaitė. Ji paruošė ir bendrą dovaną – karpinį, kuriuo įrėmino gydytojo, poeto Jono Tertelio eilėraštį Maironiui. Lietuvos dainiui skirtas eiles padeklamavo ir poetė Ona Bleizgienė, literatė Emilija Klimavičienė. Pasivaikščiojome ir po Maironio taip mėgtą, gražiausiais gėlynais išpuoselėtą sodą. Prisiminėme čia draugui prelatui Adomui Jakštui ištartus žodžius: „...Laiko akimirksniai šviečia amžinybės kelią.“ Ištiestomis rankomis mus pasitiko Kristus. Ši Petro Aleksandravičiaus sukurta statula yra dvasininko sesers Marcelės Mačiulytės atminimo dovana šviesios atminties mylimam broliui. Tądien atsisveikinant mums taip pat aktualiai skambėjo Tumo-Vaižganto žodžiai: “Mes iš Maironies mokinomės, juo džiaugėmės, juo stiprinomės ir stiprėjome...“ Grįždami namo, dalinomės patirtais įspūdžiais. Lituanistė Eugenija Sidaravičiūtė savo spalvingu, humoru pagardintu pasakojimu, papildė žinias, kurių nerasime knygose apie Maironį ir Vincą Krėvę – Mickevičių, jo seserį Kotryną.
Visų keliauninkų vardu dėkoju savivaldybei, mero pavaduotojai P. Kristinai Miškinienei už padovanotą kelionę.
A.Grėbliūnienė