Nors rugpjūčio 8d. termometro stulpelis rodė virš 30 laipsnių Celsijaus, bet tie, kas atėjo į susitikimą su poete, gydytoja doc.dr. Laisvūne Petkevičiene tikrai nenusivylė… Savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų sukurta jauki aplinka, troškulį malšinanti vandens stiklinaitė, gaivi kondicionieriaus vėsa, maloniai nuteikė geroms emocijoms. Gerbiamą viešnią pristatė kolega poetas, gydytojas Jonas Tertelis. Jų poezijos paukštės ne kartą susitiko medikų literatų poezijos pavasariuose, keitėsi laureatų vardais, skirtingas eilių „melodijas“ įrašė Vinco Kudirkos medikų poezijos rinkiniuose – „Skrenda paukštė baltasparnė“ (1991m.), „Sugrįžusi šviesa“ (2013m.). Eilės publikuotos ir kituose almanachuose, periodikoje. Be to autorė išleido tris poezijos knygas „Laumžirgių šokis“ (1993), „Paskutinis tango“ (2005), „Paklydę metai“ (2013).

Tad ir šį vakarą gydytojas šiltai papasakojo apie viešnią, paskaitė jos eilėraščius. Jis akcentavo, jog kolegės eilės drąsios, emocingos, aistringos, jos gyvastis ir poezija – kartu. Vedantysis patikino, kad šiandien autorės skaitoma poezija bus atgaiva, geriausias maistas sielai. O kūnui – jau kiekvienas asmeniškai prisitaikys…
Dr. L. Petkevičienė – tikra užsispyrusi žemaitė. Jos giminės medis šakojasi iš garsaus bajorų Šliūpų kamieno – gydytojų, literatų, visuomenininkų. Laisvūnė Simonavičiūtė gimė Kretingoje. Vėliau tėvai persikėlė į Šiaulius. Mergaitės vaikystė prabėgo muzikos ir poezijos mūzų globoje. Ji nuo 5 iki 14 metų vaidino profesionaliame Šiaulių vaikų teatre, lankė muzikos, baleto mokyklą, tapė. 12-os metų pradėjo rašyti eilėraščius. Aukštesniosiose klasėse grojo mokyklos mergaičių dūdų orkestre. Atrodė, kad į meno pasaulį visi keliai atviri. Tik jos gyvenime didelę įtaką turėjo motina. Ji ir patarė dukrai galvoti apie kitą profesiją, „tinkančią prie visų valdžių“. Ji pasirinko mediko kelią – įstojo į Vilniaus universitetą, Medicinos fakultetą, baigė, pasirinko akušeriją-ginekologiją. Daug metų atidavė šiam kilniam darbui. Tik likimo iššūkiai pareikalavo keisti specialybę, ir ji tapo dietologe. Tam paaukotas visas tolimesnis gyvenimas. Apginta disertacija, gauta aukščiausia gydytojo dietologo kvalifikacijos kategorija. Karjeros laiptais pakilta iki Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiosios specialistės konsultantės dietologijai. Nuo tada, atlikdama tarnybinius patikrinimus ir Druskininkų miesto sanatorijose, ji arčiau pažino šį miestą. Doc. dr. L. Petkevičienė – Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė. Lietuvos samariečių bendrijos, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė. Jos profesinė mokslinė patirtis publikuota daugelyje knygų, profesinėje ir populiarioje spaudoje. Šie labai glausti profesinės veiklos faktai liudija daktarės užimtumą ir pasiaukojantį darbą dietologijos srityje. Nepaisant to, poezija yra svarbi jos gyvenimo dalis.
Renginio viešnia, padėkojusi kolegai Jonui ir bibliotekos darbuotojoms, kurių dvasinę šilumą pajuto jau prie bibliotekos durų, pašėlusiu poezijos gūsiu įsuko ten „kur krinta žvaigždės, krinta likimai… dega žvaigždės, dega likimai!“ Turėdama Dievo dovanotą ne tik poetės, bet ir aktorės talentą, barstė žodžius – kvepiančius žiedlapius, kurstė„melsvą rugiagėlių ugnį“ ir „žaibuose išsimaudžiusią naktį“ gydė gaiviom rytmečio aušrom ir „kalnų srauniausiom upėm…“ Nors poezijos rinkinio puslapiuose raudona gija sujungti meilės ilgesio, neišgirsto širdies atliepo, vienatvės aidų virpesiai, bet balta vilties pūga nepalieka ilgesiui vietos. Autorė suranda paklydusį juoką, išsigydo „žaizdą skaudžiausią“ ir pasirenka moto – „džiaugtis gyvenimu verta“. Knyga „Paklydę metai“ iliustruota autorės piešiniais. Jos vidinę viršelio pusę puošia dailininko Gerardo Bagdonavičiaus specialiai gydytojai poetei Laisvūnei Petkevičienei sukurtas ekslibrisas.
Radijo eteryje dažnai skamba Algimanto Raudonikio dainos Laisvūnės Petkevičienės žodžiais „Paklydę metai“, „Paskutinis tango“. Pastarosios žodžius ji parašė būdama Druskininkuose „Draugystės“ sanatorijoje. Tik čia ji išgirdo ūkiančią pelėdą, kuri „šiurpino girias“.
Ypatingai daug emocijų, prisiminimų properšų atvėrė poetės pasiūlytas žaidimas. Renginio dalyviai minė gydytojos poezijos rinkinio puslapius ir atskleidė sau tai, kokios jausmų spalvos sudėtos jų širdžių slėptuvėje, kokie sielos atšvaitai spindėjo jų būtyje. Manau, kad dauguma pajuto, jog poezija – vaistas nuo visų ligų. Viešosios bibliotekos ir PMMA „Branduma“ vardu nuoširdžiai dėkojome dr. L. Petkevičienei už nuoširdžią bendrystę. Įsigijome knygų su jos autografu.

Alvyra Grėbliūnienė