Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacija (PMMA) „Branduma“ kartu su viešąja biblioteka pakvietė poezijos gerbėjus į literatūrinę popietę „Minčių medus.“ Renginys, skirtas Pasaulinei poezijos dienai paminėti.„Brandumos“ tarybos pirmininkas, gydytojas, poetas Jonas Tertelis, priminė istorinę poezijos kelionę nuo Homero iki šių technokratijos dienų, pasidžiaugė, jog kiekvieną pavasarį poezija pražįsta naujomis spalvomis. Ji, kaip gėlė, prasiskverbusi pro betoną, sušildo, teikia džiaugsmą. Pirmininkas perskaitė šviesios atminties poetės Nijolės Miliauskaitės
eilėraštį apie pavasarį. Šįmet literatūrinėje popietėje svečiavosi PMMA „Branduma“ prezidentas, žurnalistas, poetas Vytautas Barauskas. Šių metų pradžioje jis šventė gražų, 80-ies metų jubiliejų. Išleista keturiolika įvairaus žanro knygų. Kai kurių iš jų puslapius skaito lenkų, vokiečių, ukrainiečių, armėnų, moldavų, rusų, totorių, estų, latvių ir kitų tautų skaitytojai. Poeto tekstais sukurta per 600dainų. Jau baigiama ruošti spaudai knyga , kurioje sutalpinta daugiau nei keli tūkstančiai aforizmų ir sentencijų. Popietėje atversti jo meilės lyrikos trilogijos puslapiai. Ant poezijos minčių sparnų svečio meilės lyrika sunešta į brandžios kūrybos metų korį. Kiekvienas čia galėjo paragauti, individualiai pajausti gerumo, jautrumo, grožio ir meilės medaus skonį. V. Barausko poezijoje dominuoja eilės apie gimtinę, mamą, mylimą moterį, Tėvynę, asmeninius išgyvenimus, kai „saulė nešviečia“, ar „debesį juodą“ laiko ant pečių. Visame kame švyti vilties žiburiukai ir dega amžinos meilės liepsna. Tik žodis „meilė“ nesireklamuoja. Jis tiesiog „žvelgia širdies gerumu“, lekia šviesos greičiu, bučiuoja „kvepiančiom vieškelio dulkėm“, čiurlena gerumo versme, „užkloja savo skausmu“, boluoja balta motinos skarele. Poetas sugrįžta į gimtinę prie Valinės upelio, nes iš vaikystės kiemo vyšnios stebėta žemė visam gyvenimui liko planetos centru. Apkeliavęs didumą pasaulio ir dabar jaučia neapsakomą trauką į „kiemo vyšnių paunksmę“. „Nes čia tyli lopšinė man skambėjo/Ir glaudės mylinti galva./Nes čia Tėvynė mano prasidėjo,/Pasakius gražų vardą – Lietuva.“ Apart paties autoriaus, jo poeziją skaitė ir brandumiečiai. Renginio dalyviai V. Barausko poeziją išgirdo ir kitomis kalbomis. Šiais metais į knygų mugę Baltarusijos leidykla „Edukacija i vychavane” (Edukacija ir auklėjimas) ( direktorius Nikolajus Supranovičius) atvežė į baltarusių kalbą išverstą Vyt. Barausko eilėraščių ir pasakų rinkinį „Užteka danguje saulė”. Šios knygelės ištraukas raiškiai skaitė baltarusės Ira ir Angelina, mokyklos prie sanatorijos „Belorus“ moksleivės. Jų baltarusių kalbos mokytoja Danuta Antonova meilės lyrikos mažorinį skambėjimą perteikė rusų kalba.. Po to viską poetas perskaitė lietuviškai. Viešnioms patiko renginys, bibliotekos interjeras, o poezijos žodžiai, išsilieję skirtingomis kalbomis, bet nešantys tą pačią šviesą ir meilės liepsną, rado atliepą visų susirinkusiųjų širdyse. Baltarusių poetų Jankos Kupalos ir Maksimo Tanko eilės. skambėjo lietuviškai. Pastarasis jaunystėje gyveno Vilniuje. Nepamiršo Lietuvos visą gyvenimą. Parašė nuostabų eilėraštį „Lietuvai. Dar dalintasi ir ukrainiečio Andrejaus Malyškos poezijos posmais. Eugenija Sidaravičiūtė trumpam nukėlė į didžiojo genijaus Šekspyro gimtinę Stratfordą prie Eivono, pasidalijo ten patirtais įspūdžiais ir padeklamavo 76 Šekspyro sonetą apie meilę „Kodėl prabilti nedrįstu“. Renginyje svečiavosi ir Šiaulių PMMA „Menų šaltinis“ pirmininkė Rita Skeirienė su vyru.. Ji padovanojo druskininkiečiams savo širdies šiluma apgobtus poezijos posmus. Poetė Ona Bleizgienė prisiminė Marcelijaus Martinaičio šviesų atminimą, minorine gaida perdavė savo širdies atsidūsėjimus. Renginio vedančioji Julė Bliūdžiuvienė, pradėjusi Kristijono Donelaičio „Metais“, atvedusi prie Just. Marcinkevičiaus „Donelaičio“, popietę užbaigė, poeto V. Barausko eilėraščiu „Jeigu aš pieščiau…“ moters šypseną, tai nupieščiau „Pavasario saulę,/ Išpuoštą žiedų pumpurais.“ O šią dieną pavasario saulė išpuošė, nuauksino istorijos nupintą poezijos minčių vainiką. Jų žodžiai – žiedlapiai kartu su smuiko garsais sukosi erdvėje ir biro į susirinkusiųjų širdis. Smuikavo Antanas Bleizgys.. Ramona Jonušienė svečius ir rengėjus pamalonino dovanėlėmis iš druskos.

Alvyra Grėbliūnienė