Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje gruodžio 14 d. vyko literatūriniai pašnekesiai su A. Šuliausku apie jo išleistas knygas: ,,Kelionė akimirkos taku”, ,,Būties žarijos‘‘, ,,Ūlos ašarėla‘‘. Renginio pradžioje bibliotekos direktorė L. Žėkienė pristatė A. Šuliausko literatūrinę kūrybą, pradedama nuo knygos ,,Kelionė akimirkos taku: ,,Knygos pradžioje – A. Šuliausko autobiografija: vaikystė baisiais pokario metais, mokykla, pirmieji bandymai piešti, studijų metai Lietuvos dailės institute sukurta šeima ir talentas: pamatyti, pajausti. Toliau verčiant knygą, mus pasitinka skyrius ,,poezija‘‘, kuris suskirstytas ankstyvąją poeziją ir vėlyvąją poeziją. Kiekviena jų – giliai išgyventa. Čia jaučiama begalinė meilė mamai, gamtai, ilgesiui, meilei, Tėvynei, artimiems žmonėms. Daug kam sunku buvo patikėti, kad žinomas dailininkas, turi gebėjimų eiliuoti. Sekanti knygos dalis proza tai ištraukos iš dienoraščio, literatūriniai vaizdeliai, (,,Kelione‘‘, ,,Lietus‘‘, ,,Autobuse‘‘), apsakymai ,,Musė‘‘, ,,Baltoji meilė‘‘, ,,Kantriausia pasaulyje‘‘, legendos ,,Mergelės akių‘‘ ežero istorija ir kita. Knygoje „Kelionė akimirkos taku“ sudėti autoriaus straipsniai, šiuolaikinėje spaudoje apimantys 2009 – 2012 metus. A. Šuliauskas siekė per savo asmeninius išgyvenimus knygoje atspindėti kultūrinę Druskininkų panoramą. Tai tikras kultūrinių renginių kaleidoskopas. Čia publikuojami straipsniai spausdinti ,,Druskininkų naujienose‘‘, Ratnyčios parapijos laikraštyje ,,Žodis‘‘, kultūros žurnale ,,Dainava‘‘. Novelių, atsimininmų knygoje ,,Būties žarijos“, taupiai, vaizdžiai ir lakoniškai nušvinta praeities išgyvenimai. Šią subtiliai išleistą knygą palydi ir publicisto D. Mickevičiaus žodis, kuriame rašoma: „Šventai tikiu, kad sutvėrėjas, mus palydėdamas į šią duobėtą pakalnę, visiems mums į kelionmaišį sudėjo tūkstančius galimybių, po kelias poras purvabridžių, vieną kitą gabaliuką šokolado ir ne po vieną talentą. Mano bičiulio Alfonso kelionmaišyje radosi net keliolika talentų. Gal todėl kiek mažiau to saldaus šokolado. Visų jo talentų neminėsiu, tačiau negaliu apeiti svarbiausiojo – Dievo dovanos lengvai bendrauti su žmonėmis ir net su keliomis Mūzomis‘‘. Trečioji sentenciju knygutė – „Ūlos ašarėla“. Tai glausti pamokomieji posakiai, kurie atsirado ne iš karto, o per ilgą laiką‘‘ – kalbėjo bibliotekos direktorė. Išsamią literatūrinę ir psichologinę A. Šuliausko kūrybos analizę pristatė O. Sabonienė, M. Krikščiūnaitė ir Z. Aleksonienė. Literatūrinius pašnekėsius papildė A. Šuliausko anūko P. Jurkevičiaus sukurto trumpametražio filmo ,,Niekad nedrįsau savęs vadinti dailininku“ apie senelį ištraukos.