Gegužė – tai laikas, kai pabunda ne tik gamta, bet ir žmogaus vidiniai prisiminimai. Neatsitiktinai būtent šiuo metu mus pasiekė ir tautodailininkės, meno kūrėjos Daivos Stoncelienės tapybos darbų paroda „Iš jos rankų į manąsias“. Ši paroda kalba apie gyvybę, kuri neišnyksta. Apie ryšį, kuris išlieka net tada, kai žmogaus šalia nebėra.

,,Šioje parodoje susitiko du laikai, dvi tylos , dvi poros rankų – mano ir mano krikšto mamos. Vienos rankos kūrė audinyje, kantriai rašydamos gyvenimą į siūlų dėlionę. Manosios rankos lėtai, taškas į tašką, bando prisiliesti iš naujo: taškas į tašką, mėgina sugrįžti – ne tik prie vaizdo, bet prie pačios buvimo patirties. Kai žmogaus nebėra , lieka tai, kas nepavaldu laikui: raštai, paviršių atmintis, spalvų alsavimas, įsismelkę kvapai ir vos juntami, beveik neišgirsti prisilietimai , kuriu ne tik vaizdą – kuriu buvimą. Bandau sugrįžti ten, kur dar gyva šiluma, kur rankos kalbėjo be žodžių. Tai, kas buvo išausta, pamažu virsta ištapyta. Tai, kas buvo jos rankose, šiandien tyliai atgija manosiose. Ši paroda – tai ne tik atminties ženklų rekonstrukcija, bet ir jautrus dialogas su Amžinybe, kurioje per kūrybą atsiveria trapus, bet gyvas ryšys. Galbūt šioje tyloje atpažinsite ir savas rankas, savus prisiminimus, savą ryšį, kuris niekada neišnyksta”- pasakojo tautodailininkė, meno kūrėja Daiva Stoncelienė.

Muzikinę vakaro nuotaiką kūrė Druskininkų M.K.Čiurliono meno mokyklos auklėtinė Alvita Truskaite (mokytoja Ekaterina Lomot).