Šiemet sukanka 770 metų nuo Dainavos vardo pirmojo paminėjimo. Su Dainavos žeme siejamas ir dabartinis Dzūkijos etnografinis regionas. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas pabrėžti Dzūkijos (Dainavos) krašto reikšmę Lietuvos valstybės istorijoje, priėmė rezoliuciją 2023 metais minėti Dzūkijos (Dainavos) metus.Tad labai simboliška, kad minint Dzūkijos (Dainavos) metus, vasario 1 d. Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Vykinto Vaitkevičiaus knyga „Dainavos žemės šventvietės: Varėnos rajonas ir Druskininkų savivaldybė“. Šį solidų, didelės apimties (daugiau nei 300 puslapių), gausiai iliustruotą mokslinį žinyną išleido Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Leidybą finansiškai parėmė ir Druskininkų savivaldybė.Į biblioteką susirinko gausus būrys druskininkiečių ir miesto svečių, panorusių sužinoti, kas gi tos šventvietės, koks žmonių ryšys su tomis ypatingomis vietomis, koks yra Dainavos išskirtinumas, lyginant su kitais šalies regionais, kokių šventviečių yra daugiausia Druskininkų savivaldybės teritorijoje: šaltinių, ypatingų medžių, miškų, piliakalnių, akmenų, pelkių, daubų ar įgriuvų. Knygos autorius prof. dr. V. Vaitkevičius papasakojo apie Druskininkų apylinkių šventvietes, kurias jis yra ištyrinėjęs ir aprašęs naujojoje knygoje. Skaitytojai čia ras pasakojimų apie Krivo kalną, dunksantį už Ricielių, apie Gojaus mišką, plytintį Degėsių kaime, apie milžinišką ąžuolą, augusį šalia Butelionių, dabar jau išnykusių iš žemėlapio, apie ištekėjusį Salotės ežerą, prieš pusantro šimtmečio telkšojusį už kelių kilometrų nuo Latežerio kaimo, apie daugelį kitų įdomių vietų.Renginį moderavo gamtosaugininkas, Sengirės fondo valdybos narys dr. Mindaugas Lapelė, kurio profesinė veikla jau keletą dešimtmečių taip pat yra susijusi su Dainava.