Spalio 18-ąją Druskininkų viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinė-muzikinė popietė „Dienos drobulė”. Organizatoriai – Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacija (PMMA) „Branduma. Popietė buvo skirta poeto Just. Marcinkevičiaus atminimui. „Kol kas aš teturiu dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškė ir Druskininkai“. Juos šviesaus atminimo poetas prieš daugelį metų įrašė Dainavos sanatorijos poilsiautojų knygoje. Šioje sanatorijoje 1968 metais per 12dienų jis parašė istorinę dramą „Mindaugas“.
Ir poetas sugrįžta… Sanatorijos kiemelyje Jo atminimui brandumiečių kartu su biblioteka pasodintas ąžuoliukas greitai auga, stiepiasi link dangaus, link šviesos. 2011-2014metais Druskininkų PMMA „Branduma” kartu su viešąja biblioteka vykdė projektą „Prie atsiminimų medžio su poetu Justinu Marcinkevičiumi“ . Prie jo vyko daug renginių. Skambėjo įvairių ansamblių dainos, vyko parodos, susitikimai su įžymiais žmonėmis. Aidėjo skaitovų, aktorių skaitomos eilės. Visi kartu vartėme Poeto Išminties knygą, dalijomės jo žodžiuose įprasmintomis dvasinėmis vertybėmis – saugoti gamtą, žemę, kalbą, Lietuvą ir žmogų joje. Popietėje buvo malonu prisiminti tas susitikimų akimirkas, stebint Donato Savukyno paruoštą vizualinę nuotraukų demonstraciją.
Spalio 18-ąją vėl buvo išvyniota poeto kūrybos „Dienos drobulė”. PMMA „Branduma” tarybos pirmininkas Jonas Tertelis subtiliai pritaikydamas poeto mintis, eiles, kvietė skaitovus, o jie bėrė savos pajautos spalvomis išmargintus kūrėjo eilėraščius. Aktorė Audronė Padegimaitė jausmų intonacijų pieštukais, ryškino Just. Marcinkevičiaus posmus, atskleidžiančius tai, iš kur atėjome, kur gyvename ir ką jaučiame. Apie „Baltų žemę“, kur virš girių „nušvinta/balti dienos marškiniai“ ir „Šventumas iš žemės“, apie raginimą išsaugoti gimtąją kalbą. Vėlinių prasmę, kada tamsa – yra „ne pabaiga, o tik šviesos tąsa,/ kuri gyvybę su mirtim sutaiko“. Labai gražiai paskutiniu renginio akordu skambėjo aktorės išgyventi poeto žodžiai: „ Žeme, motinos pilnoji!/Ak, pražysk,/ būk sekmadieniu ir santaikos švente.“
Gilių jausmų ir nuostabaus grožio kūrėjo „Meilės poemą“ tiesiog širdimi ritmavo Rūta Jamantienė. Tarsi pati jausdama, kad „Kvepiančios žaizdos ant kūno ten, kur tu buvai prisilietus.“ Skaitovės talentą vis labiau atskleidžianti Janina Žilionienė, surinkusi nakties spalvų ir gamtos vargonų gausmą, vedė į Vėlinių paslaptį. Emilija Klimavičienė poeto atminimą pagerbė savo kūrybos eilėraščiu, kuris baigiasi palinkėjimu: „Esi mūsų pasididžiavimas,/ Te tavosios stiprybės visa tauta semias.“ 2004-ųjų Kalbos ir knygos metų proga susitikimo ir trumpų bendrystės dienų akimirkomis su poetu Just. Marcinkevičiumi „Eglės“ sanatorijoje prisiminimais pasidalijo Alvyra Grėbliūnienė. Ji kaip brangiausią relikviją sauganti ir poeto ranka rašyto eilėraščio „Epigrama sau“ su dedikacija jai lapą.
Mokytoja, poetė Ona Alesiūtė-Bleizgienė visada labai jautriai išgyvenanti kai kurių šiandieninių patriotų išpuolius ir kaltinimus, mestus iškilios asmenybės poetui Just. Marcinkevičiui. Popietėje ji pasidalino 2015 11 27 Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vykusioje konferencijoje „Laiko negali pasirinkti“ žymių žmonių pranešimuose išsakytomis mintimis. Poetė su giliu jauduliu kalbėjo: „Aplink poeto asmenį ir jo kūrybą dar ir šiandien verda karštos aistros. Mėginama jį sumenkinti, pažeminti. Bet poetas patriotas grįžta tęsti misijos, kurią vykdė būdamas gyvas. Jis visada liudijo lietuvių tautos ir valstybės būtį – gynė kalbą, laisvę, meno tiesą ir moralę.“ Mokytoja pagal poeto žodžius „O uždaryk mane, Tėvyne, savyje…“ sukūrusi Jam eilėraštį. Paskutinėje strofoje rašo: „Pila degutą ant Poeto kapo,/Bet saugo Jį šventa žemelė./ Jis dar didesnis ir šviesesnis tapo./ Ir niekas Jo sumenkinti negali.“
Just. Marcinkevičiaus sielos natų į širdimi surašytų žodžių knygas skambėjimą keitė dainos. Renginio viešnios, balsingosios dainorėlės Virginija Šedienė ir Irena Gudelionytė poeto žodžiais sukurtų dainų melodijas raiškiai „įaudė“ į „Dienos drobulę.“ „Lopšinė Gimtinei ir Motinai“ , „Dėl tos dainos“ žodžių garsai tarsi ašaros lašėjo į žmogaus būtį ir atkartojo klausimą „Lietuva, ką tu veiki?“
Renginio vedėjas J. Tertelis dėkojo bibliotekos direktorės pavaduotojai, dainininkėms ir visiems susirinkusiems, padėjusiems sukurti šviesią ir šiltą poeto Just. Marcinkevičiaus atminimui skirtą bendrystės valandą. Jis atsisveikino kūrėjo žodžiais: „Girdėt kaip skaudžiai plaka/ Jos krūtinėje tėvynė./ Nuo pirmo žodžio ligi paskutinio/Neužgesinama ir nenutildoma žmogaus tėvynė“ .

Alvyra Grėbliūnienė