2015 10 14 16 val. Druskininkų sav. viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariu, kraštotyrininku, publicistu, rašytoju Benjaminu Kondratu. Jis pristatė dvitomį, 12-13 knygas „Kūrėjų pėdsakais” Lazdijų krašte. Nemaža dalis Druskininkų savivaldybės kūrėjų anksčiau priklausė Lazdijų rajonui, kiti – dabar gyvena Druskininkuose. B. Kondratas taip pat paminėjo ir 2014m. išleistą dvitomį 10-11 knygas, skirtas Druskininkų kraštui. Jų sutiktuvės Druskininkuose buvo pernai rudenį. Svečias prisiminė įdomius faktus apie M. K. Čiurlionio muziejaus, muzikos mokyklos kūrimąsi, asmeninį savo gyvenimo tarpsnį Druskininkuose. Čia jis, be kitų valdininko pareigų, 10 metų dirbo mokytoju. Jam malonu šiandien susitikti savo buvusius mokinius, kurie geru žodžiu atsiliepia apie perteiktas žinias. Tada kurorte mokė vaikus ir pats mokėsi. Juk tik baigęs aukštąją mokyklą, dar nesi mokytojas. Universitetas išmokė, kad mokymo metodika yra ne mokslas, o menas. Geras tik tas metodas, kuris duoda rezultatą. Druskininkuose B. Kondrotas išmoko būti mokytoju. Čia gimė ir sumanymas leisti rašybos ir skyrybos taisyklių rinkinius. Vėliau juos tobulino. Pataisytą, papildytą, 7-ą kartą išleistą knygą „Lietuvių kalbos taisyklės“ autorius atsivežė į renginį. Beje, ji labai sudomino ir brandaus amžiaus renginio dalyvius. Mokytojas, gyvendamas Druskininkuose, rašė dienoraštį, kurį vėliau panaudojo knygos „Kūrėjų pėdsakais“ Druskininkų krašte. Jis susitiko su Druskininkuose sanatorijoje „Dainava“ poilsiavusiais rašytojais, kaip Just. Marcinkevičiumi, J.Baltušiu ir kitais. Susipažinęs su Alytaus kraštotyros muziejaus direktore Audrone Jakunskiene, kuri padovanojusi ketvirtinio leidinio „Dainava“ numerius, kraštotyrininkas nemažai tos informacijos sudėjo, pagal ją ieškojo kitų žmonių ir šaltinių, ir viską sudėjo į knygas. Taip gimė knygos apie Alytaus, Druskininkų ir Lazdijų kraštus. Manau šiandien sunku kokiu nors matu įvertinti šių knygų, kaip ir kitų, jau visų14 –os knygų serijos vertę. Tą padarys laikas. Šiandien galima tik džiaugtis, kad dar ne mažai tų kūrėjų pažįsti, arba pažinojai… Kai pradedi apie juos skaityti, tai dažnai pamatai visai kitonišku gyvenimo rūbu apsirengusį, naują atminimo riekę ištiesusį žmogų. Atrodo apie kitą garsią asmenybę tiek daug visur parašyta, papasakota, o čia, žiūrėk, dar vienas žiedelis, dar vienas skaudus erškėtis jo bendroje gyvenimo metų puokštėje atrastas. Ypatingai jautriai autoriaus išgyventa, daug puslapių (37-73psl. 13-oje „Kūrėjų pėdsakais“ Lazdijų krašte) skirta poetės Salomėjos Nėries gyvenimo laikotarpiui Lazdijuose. Jis, kaip tikras Lietuvos karžygys, Žodžiu stoja ginti silpną, trapią, išskirtinio, dar nepakartoto talento moterį. Klydusią, atgailavusią, atsiprašiusią, prieš mirtį susitaikiusią su Dievu. Eiles rašiusią savo gyvenimu. Renginyje pritarė rašytojo mintims, pasidalino savo sukaupta unikalia medžiagą apie Salomėją, jos gerbėja Eugenija Sidaravičiūtė. Šiandien ne viena Salomėja yra žmonių teisiama, smerkiama, nors visi esame nusidėjėliai, ne be nuodėmės ir negalime mesti akmens į kitą. Turime būti gailestingi, kaip Kristus, kuris nei vieno nepasmerkė. B.Kondroto knygose Lietuvos istorija perleista per asmenybių ir paprastų žmonių likimus. Jis teigė, jog visais laikais reikalinga tokia poezija, kuri tiestų tiltą tarp kūrėjo ir skaitytojo. Kiekviena gera knyga nori pasakyti apie gyvenimo santykius, kad jis nebūtų tik duonos valgymas. Žmogui reikia ir saviraiškos. Dar ankstesniame leidinyje kraštotyrininkas pakartoja rašytojo dzūko Romo Sadausko žodžius, kad: „Duoną ir žodį gimdo ta pati žemė“. Mums rūpi paklaidžioti tais takais, prisiliesti prie kūrėjų daiktų, prie jų jausmų ir širdies, kuriuos jie lietė ir išgyveno…
Nustebino muzikinė renginio dalis. Popietės svečią atlydėjo Egidijus Mažintas. Anuomet, Druskininkuose rašytojas dainavo pedagogų vyrų kvartete antruoju tenoru. Abu vyrai, pritariant gitarai, traukė „Žuvėdrą“ ir „Seną jūrininką“. Dainavo visa salė… Laikas bėgo, o susitikę seni rašytojo pažįstami, bičiuliai dar ilgokai diskutavo, pedagoginio darbo, kūrybos temomis, dalijosi prisiminimais. Kraštotyrininko planuose naujas leidinys apie Kalvarijos kraštą. Prie jo prašosi prijungiamas ir Punskas su Seinais.
Renginį vedusi bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Adelė Bolienė pasveikino rašytoją B.Kondrotą, tapusį 2015m. Kalbos premijos laureatu. Ji skirta už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą. LRS informacijoje skelbta: Jis yra unikalios 12 knygų serijos „Kūrėjų pėdsakais“ autorius, redaktorius ir leidėjas savo lėšomis. „Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui. B. Kondrato parengta serija prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus.
Bibliotekos darbuotoja ir susitikimo dalyviai dėkojo svečiui už gražias ir prasmingas susitikimo akimirkas, linkėjo kūrybinės sėkmės ir sveikatos.