Lapkričio 26 d. Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su kunigu  pranciškonu Arūnu Peškaičiu ir gydytoju  Kaziu Simanausku bei jų bendros knygos ,,Bandymai‘‘ pristatymas. Knyga ,,Bandymai‘‘  kunigui praciškonui A. Peškaičiui jau trečioji ir antras bendras darbas kartu su gydytoju K. Simanausku.

Tai   dialogas, kuriame fotografijos pratęsia poetinius tekstus, o eilėraščiai – vaizdą. Trumpuose poetiniuose stabtelėjimuose atsiskleidžia gyvenimas, mirtis, laikinumo ir amžinumo meilė. Abu autoriai įsiklausę į būtį, pažįstantys jos liūdesį ir gaivumą, gėlą ir paguodą. Brolis kun. A. Peškaitis prisipažino, kad daugelį knygelės tekstų įkvėpė būtent nuotraukos. Jis savo eiles pavadino fotografijos aidu. „Žiūrėdavau į fotografiją, ir ji mane tarsi  prakalbindavo. Prakalbina daugybė fotografijų, bet taip nutiko, kad Kazio fotografijos kalbina ypatingu būdu – norisi atsiliepti žodžiu“, – sakė kunigas. Galutinį poetinį rezultatą lėmė ne tik iš fotografijos vaizdo kilęs įkvėpimas, bet ir gydytojo poetinis skonis. Kunigas netgi paklausydavęs gydytojo ir jo prašymu sutrumpindavęs savo dar nepublikuotus tekstus. Dr. K. Simanauskas sakė, kad jam norėjosi mažiau žodžių, nes jam artimas haiku stilius. ,,Todėl, kad visas mūsų gyvenimas – bent man, aš manau, ir Kaziui, yra nuolatinis bandymas kiekvieną dieną sulaukti Dievo malonės, nuolatinis bandymas susitikti su kitu žmogumi, nuolatinis bandymas tiesiog būti žmogumi“, – sakė knygos tekstų autorius. Dr. K. Simanauskas sakė pritariąs kunigui, tačiau  turi ir kitą, paprastą paaiškinimą: „Prieš jus stovi du chuliganai: vienas – neprofesionalus fotografas, kitas – poetas, bet nebaigęs literatūros studijų. Ir vienas, ir kitas bando: rašyti ar fotografuoti. Ir mes nežinome, kas iš to išeis ateityje. Tai tėra bandymai. Bet jeigu bent vienas eilių posmas ar viena knygutės fotografija kuriam nors žmogui palieka kokį nors įspūdį, jeigu jis nori ją atsiversti dar ir dar kartą, paskaityti vieną ar kitą eilutę – vadinasi, knygutė pavyko“, – sakė gydytojas. Susitikimą muzikiniais intarpais puošė A.Galbogytės atliekamos giesmės. Vakaro metu į vieną puokštę susijungusi poezija, fotografija ir muzika atnešė visiems susirinkusiems gerų, šiltų, dvasingų emocijų.