Balandžio 28 d. Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su filosofijos mokslų dr. Brone Gudaityte. Vytauto Didžiojo universiteto, Humanitarinių mokslų fakulteto lektorė, radijo laidų vedėja, dvasinės ekologijos propaguotoja skaitė paskaitą tema: „Rūpestis savo esme: sąmoningas gyvenimas.“
Vėlyvą popietę po dienos rūpesčių susirinkę druskininkiečiai turėjo galimybę apmąstyti, kaip rūpintis savo esme, dvasiškai tobulėti ir stiprinti ryšį su Viešpačiu.
Lektorė kalbėjo, jog dažnai žemiškoje karalystėje mūsų didžiausias rūpestis – susikurti gerą patogų, saugų gyvenimą. Visais įmanomais būdais čia įsitvirtinti. Nesuvokiame, kokie esame laikini ir trapūs. Išorinėje, psichologinėje, dvasinėje plotmėse manome, jog galima apsieiti be Dievo. Visko čia gana ir Dievas nereikalingas, nes esu pats kaip Dievas. Jau XVII amžiuje atsiranda individo iškėlimas, žmogus pastatomas į centrinę vietą. Nuo mažens auklėjama, jog svarbiausia „Aš esu“. Tik „Esu“ tai yra Dievo vardas. Mes negalime būti Dievais. Tik Jis gali iš nieko daryti viską. Triasmenė šviesa (Trejybė) kaip dievybė yra pačiame Dieve. Triasmenis judėjimas rodo kito buvimą. Apie Dvasios buvimą kalbėjo Hegelis. Visa, kas iš Dvasios sukuriama, gauname kitą prigimtį. Dievo antisintezė yra JO Sūnaus Jėzaus Kristaus kūnas. Šventoji Dvasia atsiranda Dievo santykyje su kitu žmogumi. Žmogus viską gauna iš Dievo. Tik tikėjimu galima priimti dievišką prigimtį. Kaip svarbu tai žinoti: „Dieve, kas TU esi ir kas aš esu.“ Dievas beribis ir amžinas. JO sąmonė nėra mūsų sąmonė. Jame viskas vyksta, o mes turime turėti santykį. Dvasinės būtybės ir žmogus turi laisvę rinktis. Paklusnumas Dievui yra malonių malonė. Prote mes to nepriimam. Žmogaus nuolankumas Dievui neleidžia prieiti velniui. O nusižeminimas, tai nuo savo „aš“ nuimti karūną. Lektorė teigė, jog bėgimas paskui pinigus, nesukuria dieviško saugumo. Jie negali būti gyvenimo tikslu. Negalima piktnaudžiauti savo reputacija, garbe, valdžia. Tai velnias gundo į saldžią nuodėmę, o po to nuveda į tarnystę jam. Kaip pavyzdį pateikė apie „žvaigždes“, kurie suserga depresija, žudosi. Jėzus moko žmogų malda „Tėve mūsų…“. Labai graži liaudiška išmintis: „Su velniu neik riešutauti, nes neteksi ir maišo, ir riešutų“.
Jei gyvenime prarasi progą gyventi su Dievu, tai bus tavo blogiausias pasirinkimas. Lektorė aiškino Dešimt Dievo įsakymų svarbą, jų reikšmę žmogaus gyvenime. Daktarė pakomentavo Kaino ir Abelio santykius, šiandienos tikrovę, kai iš draugo tik norima gauti, norima naudos sau. O Jėzus sakantis, jog už jį gyvybę galintis paaukoti. Būti dovana kitam, turi išmokti santykyje su kitu. Didelė laimė dovanoti dalį savęs ir turėti ryšį su Dievu. Savanaudiškas gyvenimas yra tarnystė velniui.
Dievas mums duoda dovanas įvyniotas į problemas. Ir šiandien išliekanti taisyklė: „Nuo šito medžio nevalgysi“. Niekada nežinom, kas gerai ir kas blogai. Tik jei esi su Dievu, nebijok, kas vyksta tavo gyvenime. Dievas žino, ką daro. Mes visada labai bijom blogų situacijų, bet mes negalime spręsti ir sumokam savo teisumu – priimi viską, ką Dievas duoda. Dievo gyvenimas – kontempliacija. Reikia stengtis tai daryti. Ir Šv. Raštas prasideda : „Klausyk“. Klausyk ir kontempliuok…Tik gyvenime taip būna, jei sutinki eiti paskui Jėzų, pasaulis nevertins. Tik Dievas įvertins…
Lektorė pakvietė į maldos puotą: „Bažnyčia yra nusidėjėlių susirinkimas. Visuotinos maldos kartu čia yra puota. Čia gali atsinaujint…“
Alvyra Grėbliūnienė