Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus parapijoje jau eilę metų advento rekolekcijas veda Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos dvasiniai palydėtojai vienuoliai: marijonas, Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Druskininkų PMMA „Branduma“ir viešosios bibliotekos direktorės pakviestas, klebonas mielai sutiko pabendrauti ir su miesto bendruomene. Susitikimas vyko jaukioje, adventiniu vainiku papuoštoje, susirinkusiųjų dvasinio troškulio apgaubtoje viešosios bibliotekos aplinkoje. T. Andrius džiaugėsi čia susirinkusiais nuostabiais žmonėmis, atradusiais laiko ir noro pabendrauti su dvasininku. Jis, kviesdamas bendrystės dialogui, klausė: „Ko tikitės iš šio susitikimo?“ Tačiau renginio dalyviai pirmiausia norėjo išgirsti kunigo žodį. Pamąstymui apie Kalėdas, jis pasirinko popiežiaus Pranciškaus interviu italų spaudai: „Niekada nebijokite švelnumo“. Jame popiežius poetine kalba atsako: „Man Kalėdos – tai viltis ir švelnumas“. Tik subanalintas pasaulietinis Kalėdų šventimo linksmumas skiriasi nuo gilaus susitikimo su Jėzumi džiaugsmo. T. Andrius papasakojo, kaip tam kalėdiniam laukime žmogui reikia išgyventi ir skausmą, kurio negali paaiškinti. Jam teko laidoti du naujagimius, matyti begalinį tėvų skausmą. Pacitavo popiežiaus minimas nekaltų vaikų kančias pasaulyje ir jo atsakymą: „Kai prieinu prie kenčiančio vaiko, vienintelė malda, kuri kyla, yra „Kodėl? Kodėl, Viešpatie?“ Jis man nepaaiškina, tačiau jaučiu jo žvilgsnį, nukreiptą į mane. Tad galiu sakyti: „Tu žinai kodėl, aš nežinau ir Tu man nepasakysi, tačiau Tu žvelgi į mane, ir aš pasitikiu Tavimi, Viešpatie, pasitikiu Tavo žvilgsniu“ Iš tiesų nėra paprasta linkėti džiugių Kalėdų, tačiau kai žinai, kad lauki ne tik Kristaus gimimo, bet ir prisikėlimo, tada viskas pasikeičia. Kunigas prisiminė savo puikų dailės mokytoją, kuris apako. Negalėdamas matyti spalvų ir toliau piešti, jis neprarado vilties iki mirties, jis rašė eiles…
T. Andrius kvietė atsiliepti į popiežiaus raginimą atsikratyti abejingumo, dalintis maistu, jo nešvaistyti. Papasakojo gražų pavyzdį, kaip turtingas žmogus džiugiai šventė Kalėdas, padovanojęs varguoliui kaimynui visą piniginę. Dvasininkas linkėjo kiekvienam padaryti dovaną artimui, kuri keltų dvasinį džiaugsmą, nebūtinai piniginę…
Po oficialaus susitikimo dar vyko bendravimas, diskusijos įvairiais klausimais. Man, palydėjusiai kleboną, buvo džiugu, kad ir žmonės, ir jis liko patenkinti, nes tikrai vieni kitiems padovanojo džiugias bendrystės akimirkas, kalėdinio stebuklo laukime.
Alvyra Grėbliūnienė