Sveikiname kraštietę, mokytoją, tautotyrininkę Eugeniją Sidaravičiūtę gražaus jubiliejaus proga. Eugenija gimė 1941 m. vasario 8 d. Suvalkų apskrityje. Mokėsi  Marijampolės  2 – oje vidurinėje mokykloje, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigusi ilgą laiką dirbo mokytoja, bibliotekininke, Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje rinkinių saugotoja. 1994 m. suteikta mokytojos ekspertės kategorija. Svarbiausios publikacijos: „Seinų krašto žmonės apie A. Baranauską“ (1970), apie K. Borutą – „Tamošius Dulska“ (1972), „Liudvinavas – gražiausias pasaulyje miestas“ (1974), apie S. Nėrį „Tu pėdas ryškias palikai ir mūsų žemėj“ (1974) ir kt. Eugenija Sidaravičiūtė padėjo įrengti S. Nėries memorialinę ekspoziciją, vėliau – memorialinį kambarį (1974), talkininkavo kuriant sanatorijos „Saulutė“ muziejų, viena iš M. Gustaičio muziejaus Lazdijuose įkūrėjų (1990). Druskininkų rezistencijos ir  tremties muziejuje padėjo įrengti ginkluotos rezistencijos ekspoziciją apie Dainavos apygardos partizanus (1999), surinko ir apibendrino medžiagą, padėjusią įrengti pirmąją Lietuvoje Neginkluoto pasipriešinimo ekspoziciją (2005). Leidinyje „Rezistencijos ir tremties muziejus Druskininkuose“ atspausdinta didžiausia dalis užrašytų buvusių politinių kalinių ir tremtinių atsiminimų (2006). Bendradarbiavo rengiant medžiagą „Laisvės kovų keliais“ žemėlapiui, skirtam Druskininkų urėdijos miškų partizanų kovoms, jų atminimo įamžinimui (2006). Padėjo dailininkei I. Kačenauskaitei kuriant mėgėjiškus filmus: „M.K.Č. – 120“ (M. K. Čiurlionio 120-osioms gimimo metinėms, 1995), „Velykų šviesa“ (1996) ir kt. Alytaus apskrities viršininko administracija apdovanojo už pedagoginę veiklą (1998), asociacija LPKTS – už Lietuvos partizanų atminimo įamžinimą (1999), apdovanota už pasiaukojamą darbą muziejuje jo įkūrimo 10 – mečio proga (2006), už Neginkluoto pasipriešinimo ekspoziciją žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ (2005) ir kt.