Gimiau ir augau Lazdijų rajone, dabartinėje Teizų seniūnijoje, Barčių kaime, gražiame Pietų Lietuvos krašte. Unikali aplinkinių kaimų ir tėvų Antano ir Genovaitės Papelių vienkiemio aplinka širdies dienoraštyje įrašė pirmus posmus. Čia įsiamžino jaunatviška gaiva alsuojantys pavasariai, tarsi pieno putose išmaudyti sodai, vešli ir sodri pievų žaluma. Įsimintinus vingius paliko padangėse krykštaujantys vyturiai ir aukštą pilotažą demonstruojančios kregždės. Baigiau Teizininkų aštuonmetę mokyklą. 1964 m. metais pradėjau dirbti Lazdijų rajono Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, Leipalingio filiale trikotažo mezgėja. Išdirbau 15 metų. 14 metų – Kauno ,,Baltijos“ siuvimo ceche Leipalingio filiale. Tai jau gyvenimo proza.
1966 metais ištekėjau už Jono Karaliūno. Išauginome tris dukras: Lionę, Mariją, Joaną. Turime žentą Algį ir du anūkus – Marių ir Vaidą..
Gyvenu nepriklausomą, įdomų gyvenimą. Rašyti eiles pradėjau 2001 metais iš begalinio ilgesio ir meilės, atvertusi širdies jaunystės dienoraštį. Dar ieškau savęs ir karpinių, sagių, mezginių ir kitų darbelių raiškoje.
Žmogus kaip paukštis
Mes kaip paukščiai
Ieškom kelio į šiltus kraštus.
Tik kelią pastoja audra
Šiaurės vėjas ir apniukęs dangus.
Ir kaip mums pasiekt
Tą išsvajotą stebuklų šalį,
Kur amžinai žydi gėlės
Ir būna saulėtas dangus.
,,
Reikia skristi
Su Kristaus dvasia…
Kai nutyla audra,
Šviečia saulė
Ir būna giedras dangus.
Tu, dangaus bekrašte mėlyne,
Tavim žavisi žmogus
Ir pasiekt gali tave
Ryžtingas ir drąsus.
1999-08
Rytas
Aušta rytas
Ir vėl bus diena.
Saulutė kyla,
Žemę šviesdama.
Ir vėl spinduliais
Lieski sielos gelmes,
Vėl tirpdyk ledus,
Kad siela spindėtų
Kaip rytas žavus.
Tada kilsiu aukštai,
Kur saulėti keliai
Ir priskinsiu žvaigždžių –
Skirsiu tau dovanų.
Tegul kelias žmonių
Bus laimingas šviesus,
Kad galėtų pasiekti
Mūsų Tėvo namus.
Ten bus laimė šviesi,
Nebus skausmo, vargų…
Bus laimingi visi
Po šios žemės kelių.
2004-07-31
Gegužės Marijai
Marija, negaliu nuskinti gėlių,
Negaliu padėti prie kojų tavų.
Tik rožinį melstis galiu,
Už viską dėkoti turiu.
Džiaugiuosi, ką turiu.
Savo kančią aukoti galiu.
Skausmo ašaras skiriu –
Tai viskas, ką brangiausia turiu.
Tebėgs dienos greitai,
Saulė širdį sušildys…
Atsivers džiaugsmo vartai –
Širdį laimės pripildys.
2001-05-01
Meilė,
Gėris,
Grožis,
Šviesa, Tiesa!
Jais aš gėriuosi
Kasdien, visada.
Ir taip bėga dienos,
Ir mėnesiai, metai…
Meilė išlieka, nesensta,
Tik keičiasi amžius.
O meilė nesenka…
Tegul ir toliau jinai švies,
Kaip skaisti saulė,
Švelni kaip vėjas,
Graži kaip gėlės žiedas,
Tvirta kaip uola,
Amžina kaip Dievas.
2001-08-19
Rudeninis vėjas
Vėjas pusto gelsvą smėlį,
Vėjas neša gelstančius lapus.
Kaip norčiau išsakyti:
-Tu nunešk linkėjimus gerus.
Vėjau, vėjau, tu žinai,
Kam skirti mano sapnai.
Skrisk prie jūros didelės,
Neški ilgesį širdin širdies.
Ir ant smėlio parašyki
Laišką, kupiną Vilties–
Dar širdy gyvi tie žodžiai,
Ištarti lyg vakar, rodos…
2008-10-29
Kunige, Pauliau!
Tu pašauktas esi.
Dievo žodžiai ištarti.
Eini ir aukojies už mus.
Tavo kelias…
Kaip rožė-
Su spygliais.
Tu skini rožes.
Dedi jas prie Viešpaties kojų…
Žydi jos skaisčiai
Ir kvepia švelniai.
Tik po Tavo kojomis–
Aštrūs spygliai.
Tu eini ir eini…
Per kalnus, miškus,
Per dykumas, laukus,
Nešinas Meilę, Tiesą, Šviesą
Ir Dievą
Į mūsų širdžių namus.
2010-01-15
Viešpatie!
Kas suskaičiuos bėgančias valandas?
Kas suskaičiuos dienas ir naktis?
Kas paklaus, ar gyvenime tavo
Kančia buvo sunki…
Tik Tu, Viešpatie, viską gali,
Nes Tu visad budi:
Diena ir naktis–
Visad budi Tavo akis.
Viešpatie, Tu esi begaliniai meilus,
Tu esi begaliniai teisus
Ir vis bandai mane
Kančia, ir meile.
Tada mąstau viena vis,
Kokia yra Kančios paslaptis.
Reikia nešti kryžių kantriai,
Nes Tu geriau žinai…
Viešpatie, Tu esi teisus…
Tu, kaip saulė skaistus…
Visad reikia mylėti Tave
Ir tarti: „Tokia Tavo valia“.
