Gimiau 1946 metų gruodžio 4dienos naktį, Druskininkų ligoninėje. Močiutė sakė, kad tada siautėjo pūga... Ji lydi mane visą gyvenimą.
1964 metais baigiau Leipalingio vidurinę mokyklą ir išvykau į Lazdijus. Dirbdama mokiausi. Baigiau Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. Dirbau gamyboje inžiniere mikrobiologe, vėliau medicinos mikrobiologe. Nuo 1964 – 2008 metų gyvenau Lazdijuose, o dabar Druskininkuose.

Mano kūrybos dvasinių turtų dzūkiškan kuparukan sudėliota dar visai nedaug. Vienon lancynukėn - pundelis straipsnių, skelbtų periodikoje, kitoje - literatų almanachuose ,,įsiūti“ prozos ir poezijos skiautiniai, ir... keletas poezijos knygelių:
,,Gimtinės“ laikraščio almanachas ,,Tėviškės vyturiai“ (2005)
Lazdijų rajono literatų kūrybos almanachas ,,Svetimi tarp savų“ (2006)
Neįgaliųjų kūrybos almanachas ,,Ilgesy, benami sielos paukšti...“ (2006)
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos poezijos almanachas ,,Ten sidabro vingy...“ (2007)
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos poezijos almanachas ,,Ten sidabro vingy...“ (2008)
Lazdijų rajono literatų klubo ,,Jotvingis“ almanachas ,,Prie Lazdijos“ (2008)
Poezijos knygelė ,,Akių ramybės ežere“ (2009)
Kun. Tadeus Vallian kunigystės 25 – iui parengta ir sudaryta knygelė ,,Darykite, ką tik jis jums lieps“ (2010)
Parengta ir sudaryta Emilijos Klimavičienės 80 – čiui jos eilių knygelė „Subrandink sieloje gerumą...“ (2010)
Poezijos knygelė „Jausmų sode“ (2011)
Esu Lazdijų rajoninio, ,,Sporto“ laikraščių ir Sveikatos apsaugos ministerijos konkursų laimėtoja. 2011m. tapau kun. Antano Miluko atminimo literatūrinės premijos laureate.
Nuo 2009 metų – Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, o 2011- ais – Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ tarybos pirmininkė.
Visoje mano kūryboje tarsi baltas drobinis siūlas vinguriuoja viltis. Ją man perdavė mano seneliai, draugai, gyvenime sutikti žmonės ir Dievas. Nepraraskime VILTIES!..

Judo bučinys...

Atskrido paukštis –
Pabučiavo putino uogą...
Ji plyšo iš skausmo...
Nes tai buvo Judo bučinys.
Ant snaigių karpinių
Ištiško Meilės ašaros...
Sustingo raudoni karoliai.
Kas juos surinks?...
Kieno širdį papuoš?

Aš JO delne

Ar tu tiki pasaka?
Aš tikiu...
Aš, kaip šalta balta žiema...
Ledu pavirtusi širdis,
Sušalus skausmo aimana...
Tik Dievo Žodžio ištartis,
Tik stebuklinga JO Žinia
Sulaužo nuodėmingus
Ledo luitus...
Atsiveria aukos šaltinis
Ir auksu spindintis
Purienos žiedas,
Ir žemės kvapas prigimtinis...
O saulė Garbės himną gieda...
Aš jau gyva!
Aš JO delne!

Manos būties – balta diena...

Manos būties – balta diena...
Priglunda snaigės – Dievo bučiniai –
prie šalto veido...
Ir siela, meilės alkana,
kažkur pusny, –
ją Artimas sušaldė.
Sustingę ašarom jausmai,
saulėkaitoj varvekliais blizga...
vilioja tylą atspindžiais, –
lyg kardo ašmenys
širdin įsminga...
Ir krinta kruvini vilties lašai,
apšlaksto sniegenos krūtinę,
ištykšta spanguolių dažais,
pavirsta akmeniu rubino...
Suversiu rožinį iš jų,
malda sušildysiu
vilties karolius...
Ant balto apsiausto pūgos
pabersiu slėpinius būtovės ...
Gal Meilės angelas surinks
ir perduos JAM
sugrudusios širdies svajones?..